Ekspertai agentūrai AFP sako, kad naujosios sankcijos, apie kurias paskelbė D. Trumpas, pasipiktinęs TBT tyrimu dėl įtariamų Izraelio karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Gazos Ruože, turės didelį poveikį šiam teismui.

Koks bus sankcijų poveikis?

Nei Jungtinės Valstijos, nei Izraelis nėra vieni iš 125 TBT narių, tačiau sankcijos vis tiek gali paralyžiuoti teismo veiklą. Naujosios priemonės apima TBT pareigūnams taikomą draudimą keliauti į JAV, o tai apsunkina jų darbą. Tuo metu finansų institucijos, baimindamosi JAV atsakomųjų veiksmų, gali atsisakyti bendradarbiauti su šiuo teismu. Be to, sankcijos gali paveikti teismo technines ir IT operacijas, įskaitant įrodymų rinkimą. Būgštaujama, kad įtariamų žiaurumų aukos gali dvejoti prabilti.

„Įmonės ir organizacijos gali tiesiog nutraukti verslo santykius su TBT, nes kyla per didelė rizika“, – sakė „TMC Asser Instituut“ ir Amsterdamo universiteto mokslų daktaras Jamesas Patrickas Sextonas, kuris rengia disertaciją, nagrinėjančią sankcijų ir tarptautinio baudžiamojo teisingumo sąveiką. J. P. Sextonas teigė, kad „tokie dideli tiekėjai, kaip „Microsoft“, gali tiesiog proaktyviai pasitraukti“.

Thijsas Bouwknegtas iš NIOD Karo, Holokausto ir genocido studijų instituto savo ruožtu nurodė, kad sankcijos žymi „vidinę krizę“ šiam teismui. Jis pažymėjo, kad dabartinio vyriausiojo prokuroro Karimo Khano komandoje yra keli JAV piliečiai, – „jie nebegali dirbti kartu“.

T. Bouwknegtas taip pat atkreipė dėmesį į pranešimus, kad personalo nariams buvo sumokėta avansu, kadangi baiminamasi dėl galimų sunkumų, susijusių su bankininkyste. „TBT yra tarptautinė organizacija, tad vyksta daug tarptautinės bankininkystės procesų“, – agentūrai AFP sakė jis.

Kaip teismas galėtų sureaguoti?

„Visiškai niekaip“, – tikino T. Bouwknegtas. Pasak jo, „galima sugalvoti moralinių argumentų, kad tai prieštarauja tarptautinei teisei. Tačiau tai padarytų poveikį tik JAV partneriams, kurie visada yra labai atsargūs smerkdami JAV“.

J. P. Sextonas nurodė, kad teismas greičiausiai imtųsi diplomatinės iniciatyvos, kad bendrąja prasme sustiprintų paramą TBT ir tarptautiniam teisingumui.

Teismo steigiamasis statutas techniškai leidžia TBT imtis veiksmų prieš tuos, kurie „keršija kuriam nors teismo pareigūnui“ arba „trukdo, baugina ar daro korupcinę įtaką“ TBT nariui.

Teisiniu požiūriu tai reiškia, kad TBT galėtų atsikirsti D. Trumpui. Nors esama tokios galimybės, J. P. Sextonas pažymėjo, kad „tai nepadėtų deeskaluoti padėties“.

Kokie bus padariniai?

Ekspertai baiminasi, kad šio teismo, kuris tiria karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, genocidą ir agresijos nusikaltimus, susilpninimas gali suteikti carte blanche viso pasaulio diktatoriams.

Sankcijomis „siekiama pakenkti ir sugriauti tai, ką tarptautinė bendruomenė kruopščiai kūrė kelis dešimtmečius, jei ne kelis šimtmečius“, sakė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard. „Pasaulines taisykles, kurios yra taikomos kiekvienam ir kuriomis siekiama užtikrinti teisingumą visiems“, – pridūrė ji.

Jei sankcijos, kaip tai yra tikėtina, nukreipiamos prieš prokurorą, tai reiškia, kad taip pat būtų paveikti tyrimai dėl įtariamų karo nusikaltimų tokiuose karštuosiuose taškuose, kaip Afganistanas, Ukraina ir Sudanas.

„Iš aukų bus atimti procesai net ir tokiais atvejais, kuriais JAV nėra nepatenkintos“, – AFP teigė J. P. Sextonas. Jis nurodė, kad „tai pakenks visiems tyrimams, ne tik tyrimui dėl padėties Palestinoje“. Anot jo, sankcijos įvedamos teismui ir taip jau sudėtingu metu.

TBT įsivėlė į kivirčą su Italija, kuri paleido Hagoje ieškomą karo nusikaltimais įtariamą libietį gavusi, pasak jos, prastai parengtą orderį. Kelios valstybės taip pat pareiškė abejonių dėl Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu sulaikymo, jei jis atvyktų į jų teritoriją, taip pakenkdamos teismo patikimumui.

„Manau, kad tai yra egzistencinė grėsmė TBT“, – akcentavo J. P. Sextonas.

Ar taip yra buvę ir anksčiau?

Taip. 2020 m. tuometinis D. Trumpo valstybės sekretorius Mike’as Pompeo įvedė anuomet TBT prokurore dirbusiai Fatou Bensouda sankcijas dėl šio teismo inicijuoto karo nusikaltimų tyrimo, susijusio su JAV kariškiais Afganistane. D. Trumpo įpėdinis Joe Bidenas po metų šias sankcijas atšaukė, o Vašingtonas pažadėjo „bendradarbiauti su visomis suinteresuotosiomis šalimis TBT procese“.

2002 m. JAV Kongresas priėmė vadinamąjį „Hagos invazijos aktą“, kuris leidžia JAV prezidentui duoti pritarimą panaudoti karinę jėgą, kad būtų galima išlaisvintį bet kurį TBT laikomą JAV pareigūną.