- Rolandas Vilkončius, LNK.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai Amerika prezidentu vėl išrinko Donaldą Trumpą, kilo nerimas, ypač Europoje. Siūlyta palaukti, ką D. Trumpas kvies į savo komandą. Pradėjus rinkti komandą ir pristačius kandidatus į svarbiausius Amerikos postus kilo daug diskusijų, kas iš tų kandidatų vertas postų ir kurie kandidatai kelia nerimą europiečiams. Apie tai, kaip kandidatai vertinami pačioje Amerikoje, LNK žurnalistas kalbėjosi su buvusio Laisvosios rinkos instituto vadovu, dabar Niujorke gyvenančiu nevyriausybinės organizacijos „Empire Center“ prezidentu Žilvinu Šilėnu.
– Akivaizdu, kad D. Trumpas vykdo savo planą ir dauguma žmonių, kuriuos jis siūlo į tuos postus, yra lojalūs jam. Ir vėlgi, šitoje vietoje tai nieko nuostabaus. Turint omeny, kad jo pirmos kadencijos patirtis buvo, jo nuomone, šiek tiek prasta, nes dalis žmonių, su kuriais jis dirbo, laikėsi visai kitų nuostatų nei jis. Būtent dabar, manau, jis suburia komandą, kuri įgyvendins jo programą. Ar tai gerai, ar blogai, palikime spręsti amerikiečiams. Čia tas dažnai minimas laidų vedėjas, sakoma, ką jis turi bendro su gynyba. Na, kita vertus, aišku, galim visada veidrodį atsukti į save ir sakyti, kiek Lietuvos ministrai, paskirti ar skiriami, turi patirties toje srityje, kurioje dirba. Lygiai taip pat ir pačioje Joe Bideno administracijoje, tarkim, kiek ten žmonių patirties turėjo tose srityse, kuriose dirbo? Tarkime, transporto sekretorius ar, mūsų atveju, susisiekimo ministras galėtų būti mažo miestelio meras, kur net neaišku, ar buvo viešasis transportas. Šioje vietoje galima daug diskutuoti, ar paskirti žmonės tinkami, ar ne. Tačiau Amerikoje yra tokia sistema – prezidentas skiria, o Senatas tvirtina.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kitas įdomus klausimas – kaip, jūsų nuomone, Elonui Muskui seksis keisti valdžios aparatą ir efektyvinti procesus?
– Nežinau, bet tikiuosi, kad pavyks įgyvendinti norimus pokyčius. Tiek Lietuvoje, tiek JAV biurokratinis aparatas yra gana stipriai įsigalėjęs. Ne vienas prezidentas dar nuo Ronaldo Reigano laikų bandė su tuo tvarkytis, bet nė vienam nelabai pavyko. Čia pavojus yra tas, kad nepakanka tiesiog įvardyti organizacijų ar įstaigų, kurias reikėtų uždaryti ar sumažinti jose dirbančių žmonių skaičių. Visa tai turi praeiti Senatą ir Kongresą. Paprastai tokiais atvejais kyla daugybė problemų: atsiranda užtarėjai, profesinės sąjungos, streikai, kodėl tam tikrų įstaigų negalima uždaryti. Tai labai panašu į situaciją Lietuvoje. E. Muskui privačiame sektoriuje pavyko daug pasiekti, jis gali daryti tai, kas jam šauna į galvą ir kas jis mano, kad yra geriausia. Valdiška struktūra yra daug stipresnė, daug atsparesnė ir ne vieną reformatorių yra „suvalgiusi“.
Ne vienas prezidentas dar nuo Ronaldo Reigano laikų bandė su tuo tvarkytis, bet nė vienam nelabai pavyko.
– Na, bendrai, kaip jūs vertinate tai, kas dabar vyksta Amerikoje? Ar stipriai JAV pasikeis, kai D. Trumpas įžengs į Baltuosius rūmus?
– Galima sakyti, kad jau yra ir pasikeitusi, nes D. Trumpo mintys ir idėjos neatsirado iš niekur. Ir vėlgi, dalis žmonių palaiko tas idėjas, su kuriomis jis laimėjo rinkimus. Tai, kad reikia tvarkytis su siena ar su infliacija, atspindi daugelio amerikiečių interesus. Žmonės su tuo sutinka. Tai nėra taip, kad jis iš kažkur atsinešė visiškai keistas idėjas ir dabar bando jas įgyvendinti. Jo programa „America First“ atspindi didelės dalies amerikiečių nuomonę. Todėl turbūt galima sakyti, kad Amerika jau yra pasikeitusi arba bent jau šiek tiek pasisukusi į dešinę po daugelio metų.
– Jūs, kaip ekonomistas ir europietis, dabar gyvenantis Amerikoje, ką manote apie D. Trumpo žadamus muitus – pirmiausia Kinijai, o galbūt ir senajam žemynui – Europai? Kas bus tada?
– Tai priklausys nuo to, kokio masto bus muitai ir kam bus taikomi. Vėlgi, nereikia pamiršti, kad Europoje taip pat yra daug žmonių, kurie nenori laisvos prekybos su JAV. Galima prisiminti, kaip prieš 5–6 metus buvo diskutuojama dėl laisvos prekybos sutarčių su JAV ir kiek protestų kilo net Lietuvoje. Lietuvoje taip pat buvo profsąjungos, kurios protestavo prieš tai. Todėl nereikėtų vienareikšmiškai teigti, kad Europoje visi nori laisvos prekybos, o Amerikoje – ne. Abiejose Atlanto pusėse yra žmonių, kurie nori dirbtinai kelti kainas, išvengti konkurencijos ir visiškai nenori tarpusavio konkurencijos. Tai yra vienas aspektas. Antras aspektas – Kinija. Šie dalykai yra suprantami, nes JAV laiko Kiniją pagrindine strategine konkurente. Jie taip pat supranta, kad nemažai Kinijos atsigavimo, ekonominio stebuklo ir apskritai ekonomikos priklauso nuo to, kiek jie gali parduoti prekių Amerikoje. Šioje vietoje amerikiečiai užduoda pagrįstą klausimą – kodėl turėtume maitinti savo strateginį varžovą? Dabar vėl, kaip bus su Europa, pagyvensim – pamatysim. Tačiau muitai tarp draugiškų šalių ar muitai tarp JAV ir Europos nei vienai pusei naudos nepridės.
– Kad D. Trumpo išrinkimas vienaip ar kitaip veikia amerikiečių ekonomiką, matyti netgi iš bitkoino, kuris šovė į viršų. Kaip jūs tai paaiškintumėte? Pakako pasakyti „mažiau reguliuosiu“ ir bitkoinas jau rekordinėse aukštumose?
– Tai ne tik bitkoinas – akcijų rinka taip pat šoktelėjo į viršų, tikriausiai atspindėdama tuos lūkesčius, kad D. Trumpas labiau leis daryti verslą, mažiau reguliuos ir sumažins energijos kainas. Tai atsispindėjo akcijų rinkoje. Bet bitkoinas yra toks emocinis produktas, kurio kaina yra visiškai spekuliacinė. Nesakau, kad tai blogai, kaina visiškai priklauso nuo lūkesčių. Jeigu žmonės galvoja, kad bitkoinas brangs, jie pradeda pirkti bitkoiną ir bitkoinas brangsta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK ir Moldova pasirašė gynybos paktą
Jungtinė Karalystė ir Moldova trečiadienį pradėjo naują gynybos ir saugumo partnerystę, atsižvelgiant į Rusijos keliamas grėsmes, pranešė JK vyriausybė. ...
-
Serbijos lyderis gegužę lankysis Rusijoje
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius antradienį patvirtino, kad gegužę Maskvoje dalyvaus Antrojo pasaulinio karo paminėjime. Tai bus pirma jo kelionė į Rusiją nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį. ...
-
A. Lukašenka suteikė malonę 32 politiniams kaliniams
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka suteikė malonę dar 32 politiniams kaliniams, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. ...
-
Užmojis drebina pasaulį: bananas – už milijoną2
Niujorke vyksiančiame aukcione tikimasi parduoti meno kūrinį – prinokusį bananą, pritvirtintą prie baltos sienos – už milijoną ar net pusantro milijono dolerių. ...
-
ECB įspėja apie augančią euro zonos valstybių skolų riziką
Europos Centrinis Bankas trečiadienį įspėjo, kad valstybių skolų rizika euro zonoje didėja, skatinama politinio netikrumo ir silpno ekonominio augimo. ...
-
Rusijos įstatymų leidėjai nusitaikė į pabėgusių įžymybių pajamas
Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo užkertamas kelias į užsienį pabėgusiems Kremlių kritikuojantiems žinomiems kultūros veikėjams pasinaudoti pinigais, uždirbtais Rusijoje. ...
-
Tas, kurio vardo negalima ištarti: D. Trumpas – G-20 viršūnių susitikimo Voldemortas1
Pasaulio lyderiams ir diplomatams Rio de Žaneire vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas buvo tarsi žmogus, kurio vardo nedera paminėti. ...
-
Apklausa: daugiau nei penktadalis ukrainiečių netiki, kad Ukraina bus priimta į NATO
Daugiau kaip 20 proc. ukrainiečių mano, kad Ukraina niekada nebus priimta į NATO. Tai – dešimčia procentinių punktų daugiau nei 2022 metais. ...
-
„SpaceX“ nepavyko „pagauti“ savo raketos greitintuvo
„SpaceX“ antradienį surengė dar vieną savo raketos „Starship“ bandomąjį skrydį, o stebėti pakilimą prie Elono Musko prisijungė išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kas iliustruoja vis stiprėjantį jųdviejų be...
-
Prieš pasirodant A. Merkel prisiminimams jos palikimas vis labiau kritikuojamas1
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo viena populiariausių politikių pasaulyje, kai 2021 m. išėjo į pensiją, tačiau kritikai vis dažniau abejoja jos palikimu prieš pasirodant jos prisiminimų knygai. ...