- Viljama Sudikienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungai (ES) pavyko susitarti dėl pirmojo žingsnio siekiant gauti pelną iš įšaldyto Rusijos turto, kuris padėtų apmokėti karo nuniokotos Ukrainos atkūrimą, pranešė pareigūnai.
ES ambasadoriai susitarė dėl plano atidėti iš turto gautą pelną, kad galiausiai jis būtų panaudotas apmokėti Ukrainos atkūrimą, vėlų pirmadienio vakarą paskelbė ES pirmininkaujanti Belgija. Susitarimas pastūmėjo į priekį ilgas diskusijas ieškant teisinio sprendimo, kaip panaudoti Rusijos valstybės turtą, Vakarų užblokuotą iškart po beveik prieš dvejus metus Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, apie 90 proc. šių lėšų turi Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.
Tiesiog konfiskuoti visus tuos pinigus ir skirti juos Ukrainos atkūrimui nelaikoma išeitimi, nes tai gali sugriauti tarptautines rinkas ir pakenkti eurui. Kai kurios šalys, ypač Belgija, siūlo apmokestinti įšaldytas lėšas, šis mokestis galėtų uždirbti Kyjivui apie tris milijardus eurų per metus.
Europos Komisija pateikė visoms 27 ES valstybėms narėms atsargų pasiūlymą, pagal kurį indėlių turėtojai, tokie kaip „Euroclear“, pirmiausia turėtų atskirti palūkanas arba pelną, uždirbtą iš įšaldyto turto. Vėliau turi būti pateiktas antrasis pasiūlymas, kaip atskirtas pelnas galėtų būti perkeltas į Kyjivui atiteksiantį fondą.
Lietuvos ambasadorius ES Arnoldas Pranckevičius pavadino vėlų vakarą pasiektą pirminį susitarimą „labai svarbiu ir ilgai lauktu sprendimu“. Tačiau socialiniame tinkle „X“ jis parašė, kad tai „tik kelio pradžia“, dabar laukiama, kad „Europos Komisija žengtų antrąjį žingsnį ir pasiūlytų panaudoti pelną Ukrainos atkūrimui ir pradėtų diskusiją dėl paties turto konfiskavimo“.
Ši problema susijusi ne tik su ES. Siekdamas įšaldyti Rusijos turtą, blokas veikia išvien su Didžiojo septyneto (G7) turtingų šalių grupe. Jungtinės Valstijos nori kolektyvinio G7 sprendimo, kaip panaudoti Rusijos pinigus. Diplomatai teigia, kad Vašingtonas vis labiau linkęs konfiskuoti visas įšaldytas Rusijos lėšas, tačiau europiečiai nesutinka.
Įšaldytų lėšų problema svarstoma Ukrainai sunkiu metu, kai tęstinė Vakarų parama susiduria su priešpriešiniais politiniais vėjais Vašingtone ir Briuselyje. Jungtinėse Valstijose opoziciniai respublikonai blokuoja tolesnes JAV lėšas ir ginklus Ukrainai, siedami paramą su vidaus problemomis, ypač migracijos.
Europos Sąjungoje 50 mlrd. eurų finansinį gelbėjimosi ratą Kyjivui blokuoja Vengrija, vadovaujama glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu palaikančio premjero Viktoro Orbano. Ketvirtadienį Briuselyje per viršūnių susitikimą ši problema vėl bus sprendžiama viliantis įtikinti Vengriją atsisakyti savo veto.
Pasaulio banko, Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų bendru vertinimu, paskelbtu pernai kovo mėnesį, Ukrainos atkūrimui reikės mažiausiai 380 mlrd. eurų (411 mlrd. JAV dolerių).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EK pirmininkė nepakviesta į Trumpo inauguraciją
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen nedalyvaus sausio 20 d. Vašingtone vyksiančioje išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijoje, tačiau tikisi „kuo greičiau“ užmegzti ryšius su naująja admin...
-
Turkija pažėrė priekaištų Prancūzijai ir pavadino JAV vienintele partnere Sirijoje
Turkijos vyriausiasis diplomatas penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas yra vienintelis jos partneris Sirijos šiaurės rytuose, ir paragino Prancūziją repatrijuoti šalyje kalinamus savo piliečius, kalinamus Sirijoje dėl džihad...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Japonija paskelbė naujas sankcijas Rusijai
Japonija penktadienį patvirtino papildomas sankcijas Maskvai dėl jos karo prieš Ukrainą, įskaitant dešimčių asmenų ir grupių turto įšaldymą ir draudimą eksportuoti prekes dešimtims organizacijų Rusijoje ir keliose kitose...
-
Ukraina neplanuoja pasirašyti jokių sutarčių dėl Rusijos dujų tranzito
Ukraina neplanuoja pasirašyti jokių sutarčių dėl rusiškų dujų tranzito pratęsimo ir ateinančiais metais daugiausia dėmesio skirs vidaus dujų gamybos apimčių didinimui iki daugiau nei 20 mlrd. kubinių metrų. ...
-
JT žmogaus teisių vadovas: žalingo turinio internete reguliavimas nėra cenzūra3
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas penktadienį nurodė, kad žalingo turinio internete reguliavimas nėra cenzūra. ...
-
Būsto kainos ES per metus pakilo beveik keturiais procentais
Europos Sąjungos būsto kainų indeksas trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu, pakilo 1,4 proc., o palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu – 3,8 proc., penktadienį skelbia Eurostatas...
-
„Meta“ sprendimas: saviraiškos laisvė ar anarchija?
„Meta“ JAV atsisako faktų tikrinimo programos. Dėl to esą atsiras daugiau saviraiškos laisvės. Faktų tikrinimo programą keis vadinamoji bendruomenės pastabų sistema, panaši į principą, taikomą Elono Musko socialiniame tinkl...
-
Suomija: po kabelių nutraukimo NATO siunčia į mūsų regioną du laivus
NATO siunčia du laivus stebėti svarbiausios povandeninės infrastruktūros ir Rusijos „šešėlinio laivyno“ po neseniai Baltijos jūroje nutrauktų povandeninių kabelių, penktadienį pranešė Suomijos užsienio reikalų mini...
-
Vokietijoje nustatytas pavojingos gyvulių ligos židinys
Trims vandens buivolams, kurie buvo rasti nugaišę Vokietijos rytuose esančioje Brandenburgo valstijoje, nustatyta snukio ir nagų liga, penktadienį pranešė valstijos žemės ūkio ministrė Hanka Mittelstädt. ...