Europos Komisija, 16 šalių narių ir Europos Parlamentas patraukė Budapeštą į teismą dėl šio 2021 metų įstatymo. Tai vadinama didžiausia žmogaus teisių byla per ES istoriją.

Įstatymas yra „didžiulis ir skandalingas kelių svarbių ES taisyklių pažeidimas“, ESTT Liuksemburge sakydamas įžanginę kalbą teigė EK teisininkas.

„Tai tiesioginė ir rimta ataka prieš teisines normas ir, bendresne prasme, prieš Europos visuomenę“, – pridūrė jis.

Ši naujausia konfrontacija tarp Briuselio ir vengrų nacionalistų premjero Viktoro Orbano vyriausybės gali turėti didelių padarinių.

Jei Teismas priimtų Budapeštui nepalankų sprendimą, Vengrijai gali būti skirta didelė bauda, be to, galbūt būtų pradėta Vengrijos balso teisės ES susitikimuose sustabdymo procedūra.

Minimas įstatymas, kuriuo iš pradžių siekta sugriežtinti bausmes už vaikų išnaudojimą, buvo pakoreguotas įtraukiant draudimą „propaguoti homoseksualumą“ jaunesniems kaip 18 metų asmenims.

Tuo pasipiktino aktyvistai ir daugelis politikų kitose ES šalyse. Jie kritikavo įstatymą dėl LGBTQI žmonių stigmatizavimo ir tos pačios lyties asmenų santykių prilyginimo pedofilijai.

Įstatymui įsigaliojus transliuotojams buvo uždrausta dienos metu rodyti LGBTQI turinį, parduotuvės nebegali pardavinėti prekių LGBTQI tema 200 m spinduliu nuo bažnyčių ir mokyklų.

Kai kuriems knygynams skirta baudų už tam tikras knygas jaunimui skirtų knygų sekcijose, nurodo aktyvistų grupė „Reclaim“.

EK teigia, kad įstatymu pažeidžiami esminiai ES principai dėl nediskriminavimo ir pagrindinių teisių, pakertamos bendrosios rinkos taisyklės dėl paslaugų ir audiovizualinės žiniasklaidos.

Budapeštas, kuris partnerius ES pykdo dėl visos virtinės klausimų, nuo pagalbos Ukrainai blokavimo iki artimų ryšių su Maskva, sako, kad įstatymu siekiama apsaugoti vaikus.

EP ir 16 ES narių, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, palaiko ieškinį ir gali pateikti teisinius argumentus.

ESTT sprendimo tikimasi 2025 metais.