46 valstybių Europos Tarybos sukurta priemone bus registruojamos pretenzijos dėl žalos ar nuostolių, taip atveriant kelią mechanizmui, pagal kurį ateityje bus kompensuojama karo aukoms.

Tai buvo „pirmas, būtinas ir neatidėliotinas žingsnis“ užtikrinant „teisingumą, kurio centre yra karo aukos“, sakė ET vadovė Marija Pejčinovič Burič (Marija Peičinovič Burič), atvykusi į antrąją aukščiausiojo lygio susitikimo Islandijoje dieną.

Ji teigė, kad iki ankstyvo trečiadienio registrą pasirašė 40 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Japoniją ir visas kitas Didžiojo septyneto (G-7) šalis.

Dar trys šalys baigia rengti vidaus procedūras.

Ji ir kiti vadovai pabrėžė, kad šalys, nepriklausančios Europos Tarybai, su Europos Sąjunga nesusijusiai, bet visas 27 bloko valstybes nares vienijančiai žemyno teisių institucijai, galėtų paremti registrą.

Iš pradžių trejiems metams įsteigtas registras bus įkurtas Hagoje, o Ukrainoje bus įsteigta jo papildoma buveinė.

Viršūnių susitikime dalyvavęs Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis pasveikino registrą kaip „svarbų etapą kelyje į teisingumą ir žalos atlyginimą Ukrainai ir ukrainiečiams, kurie labai nukentėjo nuo šio karo“.

„Dabar prasideda sunkus darbas – turime užtikrinti, kad registras greitai pradėtų veikti, kad nuo Rusijos agresijos nukentėję asmenys galėtų pateikti savo pretenzijas“, – sakė premjeras.

Plati parama

Viršūnių susitikime stebėtojos teisėmis dalyvaujanti JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas Grinfild) Islandijos žiniasklaidai sakė, kad Amerika didžiuojasi galėdama prisijungti prie susitikimo.

Pernai Rusija buvo pašalinta iš ET, kai vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą.

Kelios ES šalys pritaria Ukrainos reikalavimui įsteigti specialų teismą, kuris teistų Rusijos vadovybę už karo nusikaltimus.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė V. Putino arešto orderį, kaltindamas jį neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) išreiškė pritarimą registrui, kurį jis pasirašė, tačiau pažymėjo, kad „jame nesprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo“ Ukrainai.

Jis sakė, kad Europa galėtų panaudoti pinigus, gautus iš įšaldytų Rusijos lėšų, kad padėtų sumokėti už Ukrainos atstatymą po karo.

Šis platesnės Europos bendruomenės žingsnis pabrėžė Rusijos izoliaciją žemyne.

Viršūnių susitikimas „aiškiai rodo, kad Putinas patyrė nesėkmę“,  sakė O. Scholzas.

Ukraina prašo naikintuvų

Bendrijos Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) sakė: „Šis susitikimas ir ši deklaracija yra svarbūs siekiant parodyti mūsų vienybės tvirtumą, mūsų įsipareigojimo Ukrainai tvirtumą.“

Aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko iškart po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis baigė kelionę po Europos sostines, kurios metu Vokietija, Prancūzija ir Britanija pažadėjo padidinti ginklų tiekimą Ukrainai.

Ukraina rengia kontrpuolimą prieš Rusijos pozicijas savo teritorijos rytuose, kuris turėtų prasidėti per kelias savaites.

„Nebus patikimos taikos be teisingumo“, – antradienį per aukščiausiojo lygio ET susitikimo atidarymą vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis nori stiprinti oro gynybą, Rusijai puolant Ukrainą raketomis ir dronais.

Jis spaudžia Vakarų sąjungininkes suteikti pažangių naikintuvų, tačiau jos yra atsargios, baimindamosi, kad tai gali paaštrinti karą.

Pirmąją viršūnių susitikimo dieną britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) susitarė, kad sukurs „tarptautinę koaliciją, kad Ukrainai būtų suteikta kovinių aviacijos pajėgumų, remiant viską – nuo apmokymo iki lėktuvų F-16 parūpinimo“.