- Živilė Aleškaitienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ispanijos parlamentas ketvirtadienį balsavo už Pedro Sanchezo kandidatūrą dar vienai ministro pirmininko kadencijai, nors šalyje nuomonės išsiskiria dėl jo sprendimo suteikti Katalonijos separatistams amnestiją mainais į jų lemiamą paramą per balsavimą dėl pasitikėjimo.
Nuo 2018 metų premjero pareigas einantis P. Sanchezas po įtemptų dvi dienas trukusių debatų sulaukė 179 įstatymų leidėjų palaikymo, t. y. trimis daugiau nei absoliuti dauguma – 176 parlamentarai – 350 vietų parlamente.
Jo Socialistų partija per liepą vykusius visuotinius rinkimus užėmė antrąją vietą, tačiau jis pasiekė susitarimų su keliomis mažesnėmis partijomis, kurios parėmė mažumos koalicinės vyriausybės su kraštutinių kairiųjų partija „Sumar“ atkūrimą.
Siekdamas gauti dviejų Katalonijos separatistų partijų paramą, jis sutiko amnestuoti šimtus žmonių, kuriems gresia teismai dėl jų vaidmens Katalonijos separatistiniame judėjime per pastarąjį dešimtmetį.
Tarp naudos gavėjų yra Carlesas Puigdemont‘as, kuris vadovavo Katalonijos regioninei vyriausybei, kai ši 2017 metais surengė nesėkmingą bandymą atsiskirti.
C. Puigdemont‘as surengė referendumą, kurį centrinė vyriausybė uždraudė, o po jo sekė trumpai gyvavusi nepriklausomybės deklaracija, sukėlusi didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę Ispanijoje.
Siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo, C. Puigdemont‘as pabėgo į Belgiją. Amnestija leistų jam grįžti į Ispaniją, nors daugelis ispanų laiko jį valstybės priešu.
P. Sanchezas, kuris padarė karjerą iš politinių žaidimų, per parlamento debatus gynė amnestiją, teigdamas, kad ji atitinka Konstituciją ir yra reikalinga „užgydyti žaizdas“, kurias atvėrė turtingo šiaurės rytų regiono nepriklausomybės siekis.
„Dialogu ir atleidimu užtikrinsime Ispanijos vienybę“, – pridūrė 51 metų politikas.
„Politinė korupcija“
Kritikai teigia, kad amnestija yra savanaudiška priemonė, leidžianti P. Sanchezui išlikti valdžioje, ir kaltina jį teisinės valstybės principų pamynimu.
Konservatyvios Liaudies partijos (PP) lyderis Alberto Nunez Feijoo per debatus sakė: „Bendrajam interesui prieštaraujančių priemonių priėmimas mainais į asmeninę naudą yra politinė korupcija“.
PP per rinkimus liepą laimėjo daugiausiai vietų, tačiau jų neužteko gauti daugumą, o A. Nunez Feijoo nesugebėjo gauti kitų partijų paramos ir rugsėjo mėnesį nebuvo patvirtintas ministru pirmininku.
Kraštutinių dešiniųjų partijos „Vox“ lyderis Santiago Abascalis susitarimą dėl amnestijos pavadino „valstybiniu perversmu“.
Kelios apklausos rodo, kad daugiau kaip pusė ispanų nepritaria amnestijai, dėl kurios visoje šalyje kilo protestų banga.
Šimtai tūkstančių žmonių atsiliepė į PP kvietimą ir sekmadienį išėjo į gatves protestuoti.
Madride prie Socialistų partijos būstinės jau daugiau kaip savaitę tūkstančiai žmonių kiekvieną naktį renkasi į kraštutinių dešiniųjų organizuojamus mitingus. Kai kurie protestai peraugo į smurtą. Trečiadienio vakarą per protestą kilus susirėmimams su policija buvo suimta 15 žmonių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Indijos premjeras atidarė strateginės reikšmės tunelį į Kinijos pasienį
Indijos premjeras Narendra Modi (Narendra Modis) pirmadienį inauguravo strategiškai svarbų tunelį, kuris Indijai bet kokiomis oro sąlygomis suteikia prieigą prie ginčijamų pasienio ruožų su Kinija ir Pakistanu. ...
-
Kremlius apkaltino Kyjivą „energetiniu terorizmu“ dėl bandymo smogti dujotiekiui į Turkiją
Kremlius pirmadienį apkaltino Kyjivą „energetiniu terorizmu“ dėl bandymo smogti dujotiekio „TurkStream“, kuriuo rusiškos gamtinės dujos gabenamos per Turkiją į Europą, infrastruktūrai, pranešė Rusijos naujienų ag...
-
Vance‘as: JAV neketina naudoti karinės jėgos Grenlandijoje
Būsimajai JAV administracijai nėra reikalo naudoti karinę jėgą Grenlandijoje. Apie tai interviu televizijai „Fox News“ sakė būsimasis JAV viceprezidentas Donaldo Trumpo administracijoje J. D. Vance‘as. ...
-
Scholzas atmetė Trumpo reikalavimą skirti gynybai penkis procentus1
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį atmetė būsimojo JAV prezidento Donaldo Trumpo beveik prieš savaitę iškeltą reikalavimą, kad Vokietija ir kitos NATO sąjungininkės gynybai skirtų bent 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (B...
-
Šešios ES šalys reikalauja švelninti sankcijas Sirijai
Be Vokietijos ir Prancūzijos dar ir Nyderlandai, Ispanija, Suomija bei Danija paragino sušvelninti ES sankcijas Sirijai. ...
-
Šiaurės Europos ir Baltijos šalys ragina nuleisti Rusijos naftos kainų ribą3
Pirmadienį išplatintame laiške šešių Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai paragino Europos Komisiją siekti sumažinti Rusijos naftos eksporto kainų ribą. ...
-
Baiminantis pavojingos ligos protrūkio, Vokietijoje nurodyta skersti naminius gyvulius
Vokietijos rytinių Brandenburgo žemių valdžios atstovai nurodė paskersti dar naminių gyvūnų, kad būtų išvengta praėjusią savaitę keliems vandens buivolams diagnozuotos snukio ir nagų ligos (SNL) protrūkio. ...
-
Belgijoje dėl nacionalinio streiko atšaukiami skrydžiai
Belgijoje pirmadienį prasidėjus nacionaliniam streikui, teko atšaukti nemažai skrydžių. ...
-
Hitrou oro uostas užfiksavo keleivių skaičiaus rekordą
Londono Hitrou oro uostas pranešė per praėjusius metus aptarnavęs apytikriai 83,9 mln. keleivių – maždaug 3 mln. daugiau nei ikipandeminiais 2019-asiais, kai buvo užfiksuotas ankstesnis rekordas. ...
-
Varšuva pritaria Trumpo raginimui išlaidas gynybai didinti iki penkių procentų1
Būsimojo JAV prezidento Donaldo Trumpo antradienį iškeltas pasiūlymas didinti gynybos išlaidas iki 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) sulaukė skirtingų bloko narių nuomonių, tačiau jį palaikė Lenkija, daugiausiai gynybai i&scaro...