Italija yra pirmoji Europos Sąjungos šalis, kuri už bloko ribų įsteigė prie jos sienų atvykstančių migrantų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo centrus.

„Tai naujas, drąsus, beprecedentis kelias, tačiau puikiai atspindintis Europos dvasią ir turintis viską, ko reikia, kad juo eitų ir kitos ES nepriklausančios šalys“, – Italijos Senatui teigė G. Meloni.

Ji kalbėjo praėjus dienai po to, kai iš Italijos išvyko pirmoji migrantų grupė, kuri turėjo būti perkelta į Albaniją, nepaisant griežtos žmogaus teisių grupių kritikos.

„Italija rodo gerą pavyzdį“, – tvirtino kraštutinių dešiniųjų lyderė.

Vėliau šią savaitę Briuselyje vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje „Italijos iniciatyva bus surengtas neformalus labiausiai migracijos klausimu suinteresuotų valstybių narių susitikimas", sakė G. Meloni.

Pirmoji 16 vyrų grupė iš Bangladešo ir Egipto gabenama Italijos karinio jūrų laivyno patruliniu laivu „Libra“ ir trečiadienį turėtų atvykti į Albaniją, kur Italija yra pastačiusi du centrus.

Neofašistinių šaknų turinčios partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) lyderė G. Meloni pažadėjo sustabdyti dešimtis tūkstančių migrantų, kurie kasmet laivais atplaukia prie Italijos krantų iš Šiaurės Afrikos.

Praėjusių metų lapkritį ji susitarė su savo kolega iš Albanijos Edi Rama, kad kai kurie prieglobsčio prašymai bus tvarkomi jo šalyje, esančioje kitapus Adrijos jūros ir nepriklausančioje ES.

Penkerių metų susitarimas, kuris Italijai kainuos 160 mln. eurų per metus, taikomas suaugusiems vyrams migrantams, kuriuos Italijos karinio jūrų laivyno ar pakrančių apsaugos laivai perima tarptautiniuose vandenyse, patenkančiuose į Italijos paieškos ir gelbėjimo zoną.

Centrai bus valdomi pagal Italijos teisę, juose dirbs italų apsauga ir personalas, o teisėjai bylas nagrinės vaizdo ryšiu iš Romos.

Tačiau žmogaus teisių gynimo grupės abejoja, ar Albanija suteiks pakankamą apsaugą prieglobsčio prašytojams, o organizacija „Amnesty International“ yra šią programą pavadinusi „žiauriu eksperimentu, (kuris) yra dėmė Italijos vyriausybei“.