- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Izraelį supykdė trijų Europos šalių sprendimas pripažinti Palestinos valstybingumą, priimtas daugiau nei septynis mėnesius vykstant niokojančiam karui Gazos Ruože.
Airija, Norvegija ir Ispanija trečiadienį pareiškė, kad oficialiai pripažins Palestinos valstybingumą nuo gegužės 28-osios. Šį jų sprendimą sveikino virtinė arabų ir musulmonų pasaulio šalių.
Tuo metu Izraelis pareiškė, kad toks sprendimas pateisina terorizmą po palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ spalio 7-ąją surengto išpuolio, sukėlusio karą Gazos Ruože.
Izraelis iš karto paskelbė, kad atšaukia savo pasiuntinius Dubline, Osle ir Madride „skubioms konsultacijoms“, taip pat išsikvietė tris Europos ambasadorius, kad pareikštų jiems nepasitenkinimą.
Užsienio reikalų ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) pareiškė, kad „Toks šių šalių žingsnis yra neteisingas“ spalio 7-osios išpuolio aukų atminimui.
„Jos nusprendė apdovanoti aukso medaliu „Hamas“ žudikus ir prievartautojus“, – pridūrė jis.
Dauguma Vakarų šalių vyriausybių, įskaitant Jungtines Valstijas, teigia norinčios vieną dieną pripažinti Palestinos valstybingumą, tačiau ne anksčiau, nei bus išspręsti opūs klausimai, įskaitant galutinių sienų nustatymą ir Jeruzalės statusą.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) teigė, kad „Palestinos pripažinimas yra priemonė paremti nuosaikiąsias jėgas, kurios šiame užsitęsusiame ir žiauriame konflikte praranda pozicijas“.
„Vykstant karui, kuriame žuvo ir buvo sužeista dešimtys tūkstančių žmonių, turime išsaugoti vienintelę alternatyvą, siūlančią politinį sprendimą tiek izraeliečiams, tiek palestiniečiams. Taika ir saugumas – dvi valstybės, gyvenančios viena šalia kitos“, – aiškino jis.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) pridūrė, kad jo kolega Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) savo „skausmo ir naikinimo“ politika Gazos Ruože kelia pavojų dviejų valstybių sprendimui.
Jos nusprendė apdovanoti aukso medaliu „Hamas“ žudikus ir prievartautojus.
Airijos premjeras Simonas Harrisas (Saimonas Harisas) spalio 7-osios išpuolį pavadino barbarišku, tačiau pabrėžė, kad „dviejų valstybių sprendimas yra vienintelė išeitis iš kartų smurto, keršto ir apmaudo ciklo“.
„Esminis žingsnis“
Palestinos išsivadavimo organizacija (PIO), tarptautiniu mastu laikoma vienintele teisėta palestiniečių tautos atstove, pasveikino trijų Europos šalių sprendimą kaip istorinį.
„Hamas“ taip pat pasveikino šį žingsnį „siekiant patvirtinti mūsų teisę į savo žemę“, o vyresnysis grupuotės politinio biuro narys Bassemas Naimas (Basemas Naimas) pareiškė, „kad tai bus tarptautinės pozicijos palestiniečių klausimu lūžio taškas“.
46-erių palestinietis Ismailas Hassouna (Ismailas Hasuna), gyvenantis karo nuniokotame pietiniame Gazos Ruožo mieste Rafache, sakė, kad šių trijų Europos valstybių sprendimas yra žingsnis, kuris „sugrąžins viltį“ ir turėtų padėti „sustabdyti Izraelio siaubingus nusikaltimus“.
Palestiniečių viešosios demokratijos institutui vadovaujanti politikos analitikė Ines Abdul Razek pavadino šį sprendimą simboliniu, tačiau teigė, kad tai „nėra didelė pergalė“.
„Mums reikia realių priemonių, įskaitant sankcijas ir ginklų embargą, kurios galėtų sustabdyti genocidą, mūsų tautos naikinimą ir mūsų žemės kolonizavimą, kurį Izraelis vykdo visiškai nebaudžiamai“, – teigė I. Abdul Razek.
Spalio 7 dienos išpuolio prieš Izraelį metu žuvo daugiau kaip 1 tūkst. 170 žmonių, daugiausia civilių, praneša naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialiais Izraelio duomenimis.
Per šią ataką „Hamas“ kovotojai taip pat pagrobė 252 įkaitus, iš kurių 124, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 37 žuvusius įkaitus.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per karą šioje teritorijoje jau žuvo daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.
Izraelis taip pat įvedė visišką Gazos Ruožo apgultį, dėl kurios 2,4 mln. Gazos Ruožo gyventojų priversti kęsti kasdienį vandens, maisto, medicinos priemonių ir degalų trūkumą. Didžioji dalis teritorijos gyventojų atsidūrė ties bado riba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zaporižios srities prokuroro pavaduotoja įkliuvo, imdama 40 tūkst. dolerių kyšį
Zaporižios srities prokuroro pavaduotoja įkliuvo, imdama kyšį. Kyšio suma – 40 tūkst. dolerių. ...
-
Venesuelos teismas išdavė Argentinos prezidento A. Milei arešto orderį
Venesuelos aukščiausiasis teismas pirmadienį patvirtino Argentinos prezidento Javiero Milei, griežto šalies vadovo Nicolaso Maduro kritiko ir ideologinio varžovo, arešto orderį. ...
-
JAV planuoja uždrausti autonominiuose automobiliuose naudoti rusiškus ir kiniškus komponentus1
Baiminantis, kad JAV kelių tinklas gali tapti kibernetinių atakų taikiniu, ši šalis planuoja uždrausti naudoti tam tikrus komponentus iš Rusijos ir Kinijos gaminant prie interneto prisijungusias ir autonomines transporto priemones, pir...
-
Muziejus: Rusijos atstovų nebus Aušvico išvadavimo metinėms skirtoje ceremonijoje2
Rusijos pareigūnai negalės dalyvauti kitų metų ceremonijoje, kai bus minimos 80-osios nacistinės Vokietijos įkurtos Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo metinės, pirmadienį pranešė šioje vietoje įsikūręs muzie...
-
A. Duda ragina lenkų kilmės amerikiečius balsuoti JAV prezidento rinkimuose
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) paragino lenkų kilmės amerikiečius dalyvauti lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose. ...
-
Turkija paneigė informaciją, kad Ukraina už dronus mokėjo grūdais
Ankara paneigė informaciją, kad esą Ukraina už dronus mokėjo kviečiais, o Turkijoje užauginti grūdai buvo „užkasti į žemę“. ...
-
Ukrainos parlamentaras pabėgo į Rumuniją, kur paprašė prieglobsčio3
Aukščiausiosios Rados deputatas iš „Liaudies tarno“ frakcijos Andrijus Odarčenka, kurio tarptautinę paiešką paskelbė Ukrainos pareigūnai, yra Rumunijoje, kur jis paprašė prieglobsčio. ...
-
Talinas nori kartu su Helsinkiu parengti Suomijos įlankos apsaugos planą
Estijos gynybos pajėgų vadas generolas majoras Andrus Merilo sako, kad jo šalies karinis bendradarbiavimas su Suomija vis labiau sutelkiamas į jūrų gynybą, ir pareiškė, kad norima sukurti planus, kurie leistų prireikus uždaryti Suomijos ...
-
Latvija tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 600 mln. eurų
Latvija praėjusią savaitę tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 600 mln. eurų, pirmadienį pranešė Valstybės iždas. ...
-
Prancūzijos premjeras naujajam ministrų kabinetui: prašau, jokių plepalų
Prancūzijos premjeras Michelis Barnier pirmadienį paragino savo ką tik paskirtą ministrų kabinetą dirbant vengti „plepalų“ ir „rodyti pagarbą visiems mūsų bendrapiliečiams“, pranešė jo biuro pareigūnas. ...