Dirbdamas šį darbą jis atsidūrė „Brexit“ mūšio sūkuryje ir pelnė europiečių simpatijas.

Įtrauktas į daugiau kaip trejus metus trunkančius aštrius parlamento debatus J. Bercow tapo kontroversišku veikėju, kurio neapkentė „Brexit“ šalininkai ir gyrė priešininkai.

Energingas, iškalbus ir išskirtiniu stiliumi garsėjantis 56-erių J. Bercow eidamas savo pareigas daugiau kaip 14 tūkst. kartų yra sušukęs „Tvarka! Tvarka!“.

Jis buvo 157-asis Bendruomenių Rūmų pirmininkas.

J. Bercow priešininkai vadina jį pasipūtusiu, o vienas britų parlamentaras net yra pavadinęs parlamento pirmininką „veidmainišku gnomu“, bet jo šalininkai sako, kad jis sustiprino Bendruomenių Rūmų narių teises reikalauti vyriausybės atskaitomybės.

Vienos vokiečių televizijos parengtas koliažas, kuriame surinktos akimirkos, kai J. Bercow bando nuraminti triukšmingus parlamentarus, peržiūrėtas tūkstančius kartų. Vienas belgų laikraštis pavadino J. Bercow „nepakeičiamu“.

Nyderlandų dienraštis „De Volksrant“ rašė: „Šiomis neramiomis dienomis vienintelė tvarka britų politikoje ateina iš Johno Bercow lūpų.“

Abiejų pagrindinių JK partijų lyderiai trečiadienį pagerbė J. Bercow, paskutinįkart pirmininkavusį savaitinei premjero klausimų ir atsakymų sesijai.

„Neatmušami kirčiai ir smūgiai“

„Nors mes galime nesutikti dėl kai kurių teisėkūros naujovių, kurioms jūs pritarėte, be jokios abejonės, mano nuomone, jūs buvote didis šio parlamento ir šių Bendruomenių Rūmų tarnas“, – pareiškė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

Kalbėdamas jam būdingu nepakartojamu stiliumi B. Johnsonas sakė, kad šis teniso gerbėjas „savo dėmesiu ir nuomonėmis apšaudė visus šių Rūmų kampelius kaip kokia nevaldoma teniso kamuoliukų mašina, pažerdamas virtinę neapžaidžiamų, neatmušamų kirčių ir smūgių“.

Jis taip pat palygino J. Bercow rūstų žvilgsnį su „garsiąja Tonio Montanos (veido) išraiška“ 1983 metų juostoje „Žmogus su randu“ (Scarface), kur šio herojaus vaidmenį sukūrė Alas Pacino (Alas Pačinas).

„Jūs labai daug padarėte šių Bendruomenių Rūmų reformoms, ir dėl to mūsų demokratija dabar yra tvirtesnė“, – pareiškė opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas).

J. Bercow gruodžio 12 dienos visuotiniuose rinkimuose nedalyvaus.

Pirmadienį bus išrinktas laikinasis Bendruomenių Rūmų pirmininkas. Į šį postą pretenduoja devyni kandidatai, įskaitant tris dabartinius J. Bercow pavaduotojus ir buvusią leiboristų lyderio pavaduotoją Harriet Harman (Hariet Harman).

Lažybų bendrovių sąrašuose aukščiausią poziciją užima dabartinis J. Bercow pavaduotojas Lindsay Hoyle'as (Lindsis Hoilas).

Pagal nusistovėjusią tvarką, parlamento pirmininkas visuotiniuose rinkimuose neturi konkurentų, nes JK pagrindinės partijos nekelia savo kandidatų pirmininko rinkimų apygardoje.

„Egocentriškas savimi patenkintas puošeiva“

J. Bercow gimė 1963 metais kuklioje šeimoje Londone ir vaikystėje skynė laurus tenise. Meilė šiam sportui, o ypač šveicarų tenisininkui Rogeriui Federeriui (Rodžeriui Federeriui), išliko iki šių dienų.

Jis visada buvo konservatorius, o jaunystėje laikėsi radikalių dešiniųjų pažiūrų, nors dabar tai neigia.

Pirmą kartą į parlamentą jis pateko 1997-aisiais, o po 12 metų buvo išrinktas jo pirmininku ir tapo jauniausiu Bendruomenių Rūmų vadovu per 100 metų.

Nors pastarąją kadenciją parlamento darbe daugiausia nesutarimų kėlė „Brexit“ klausimai, įsimintinas liko J. Bercow skandalingas pareiškimas, kad jis neleis JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) sakyti kalbą parlamente per jo numatytą vizitą.

J. Bercow 2002 metais susituokė su Sally Illman (Sali Ilman), pora turi tris vaikus.

Sally Bercow išgarsėjo sukėlusi daug kalbų po to, kai nusifotografavo Bendruomenių Rūmų pirmininko oficialioje rezidencijoje įsisukusi tik į paklodę, o vėliau pasirodė televizijos realybės projekte „Celebrity Big Brother“.

J. Bercow kritikai sako, kad jį užvaldžiusi didybės manija.

Laikraštis „The Daily Mail“ pavadino J. Bercow „egocentrišku savimi patenkintu puošeiva“, kuris „gėdingai iškėlė savo nusistatymą prieš „Brexit“ aukščiau nacionalinių interesų ir daro gėdą savo postui“.

Tačiau J. Bercow šalininkai sako, kad jis siekė modernizuoti parlamentą, atsisakydamas tradicinių parlamento vadovo apdarų ir pakeisdamas juos kostiumu su paprasta mantija, be to, siekė pagerinti sąlygas kūdikius auginančioms parlamentarėms.