Vašingtone kilęs chaosas sukėlė nerimą JAV sąjungininkams ir J. Bidenas paskelbė, kad netrukus pasakys svarbią kalbą apie būtinybę remti Ukrainos kovą su Rusijos invazija.

„Man tai kelia nerimą“, – žurnalistams sakė J. Bidenas, paklaustas, ar griežtosios linijos šalininkų sprendimas nušalinti Atstovų Rūmų pirmininką Keviną McCarthy (Keviną Makartį) nuo pareigų, gali sutrukdyti skirti daugiau lėšų Ukrainos karo veiksmams.

„Tačiau žinau, kad dauguma abiejų partijų Atstovų Rūmų ir Senato narių yra pareiškę, kad pritaria Ukrainos finansavimui“, – pridūrė jis.

JAV Kongresas savaitgalį priėmė laikiną įstatymo projektą, kad būtų išvengta vyriausybės uždarymo, tačiau į jį nebuvo įtraukti punktai dėl paramos Ukrainai. K. McCarthy nušalinimas dar labiau sumažino viltis rasti greitą sprendimą.

Kandidatai į Atstovų Rūmų pirmininko postą yra įvairių pažiūrų, tačiau tarp jų yra ultradešiniųjų pažiūrų respublikonas Jimas Jordanas (Džimas Džordanas), itin skeptiškai vertinantis Ukrainos finansavimą.

Laikas labai svarbus. Baltieji rūmai įspėja, kad pagalba gali baigtis per kelis mėnesius, Ukrainai prieš žiemą stengiantis paspartinti lėtai vykstantį puolimą.

J. Bidenas užsiminė, kad yra „kitų priemonių, kuria pasinaudoję galbūt galėtume rasti lėšų“ be Kongreso pritarimo, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Jie taip pat turi savų vidaus politikos problemų, kurias turi spręsti.

Baltieji rūmai pridūrė, kad ketvirtadienį prezidentas išklausys savo nacionalinio saugumo komandos pranešimą apie Ukrainą. Pasitarime pirmą kartą dalyvaus naujasis JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas, oro pajėgų generolas Charlesas Brownas (Čarlzas Braunas).

Laikytis įsipareigojimų

Prezidento tonas atrodo pasikeitęs, nes, kaip pranešė Baltieji rūmai, antradienį per pokalbį telefonu su sąjungininkais J. Bidenas sakė esąs įsitikinęs, kad pavyks gauti naują pagalbą.

JAV prezidentas nurodė, kad dabar išdėstys argumentus, kodėl svarbu padėti Ukrainai, kovojančiai su 2022 metų vasarį Rusijos pradėta plataus masto invazija.

„Netrukus paskelbsiu svarbią kalbą (...) šiuo klausimu ir kodėl Jungtinėms Valstijoms bei mūsų sąjungininkėms nepaprastai svarbu laikytis savo įsipareigojimų“, – sakė J. Bidenas.

J. Bidenas nenurodė, kada pasakys kalbą.

Rusija teigė, kad klausimai dėl JAV pagalbos ateities atspindi didėjantį Vakarų nuovargį dėl pagalbos Ukrainai.

Tačiau Baltieji rūmai tvirtino, kad antradienį, kai J. Bidenas kalbėjosi su pagrindinių sąjungininkių Europoje lyderiais ir kitais veikėjais, jokių nesutarimų nebuvo.

„Nė vienas iš jų nepaminėjo, kad yra susirūpinęs“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer).

„Jie taip pat turi savų vidaus politikos problemų, kurias turi spręsti“, – pridūrė ji.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), kuris antradienį taip pat kalbėjosi telefonu su J. Bidenu, trečiadienį sakė esąs įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks paramą Ukrainai.

Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją, Vašingtonas Kyjivui skyrė daugiau kaip 43 mlrd. dolerių (41 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos. Kongresas iš viso patvirtino 113 mlrd. dolerių (108 mlrd. eurų) paramą, įskaitant humanitarinę pagalbą.

Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby (Džonas Kerbis) perspėjo, kad jei nauja pagalba nebus patvirtinta, esamų lėšų, skirtų padėti Ukrainai kovoti su Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija, užteks tik porai mėnesių.

Trečiadienį paskelbtame pareiškime JAV kariuomenė nurodė, kad perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms daugiau kaip milijoną konfiskuotų Irano šaudmenų.

Tačiau Baltųjų rūmų spaudos sekretorė K. Jean-Pierre sakė, kad nesieja to su susirūpinimu dėl JAV pagalbos ateities.