- Jūras Barauskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turkijai priėmus sprendimą nebeblokuoti Švedijos stojimo į NATO, ši Skandinavijos šalis jau kitą mėnesį galėtų tapti aljanso nare.
Keletas diplomatų antradienį Briuselyje patvirtino naujienų agentūrai dpa, kad esamiems gynybos aljanso nariams adresuotame laiške generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kaip galimą datą nurodė lapkričio 28–29 d. įvyksiantį užsienio ministrų susitikimą.
Švedija tikėjosi į NATO įstoti dar 2022 m. vasarą, tačiau iki pat šios savaitės pradžios šalies stojimui priešinosi Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Jis kaltino Švediją dedant nepakankamas pastangas kovoje su tokiomis „teroristų organizacijomis“, kaip Kurdistano darbininkų partija (KPP). Tačiau, Švedijai padarius nuolaidų, pirmadienį R. Erdoganas pareiškė leisiantis Turikos parlamentui ratifikuoti vadinamąjį stojimo protokolą.
Iš pradžių buvo neaišku, kada parlamentas balsuos dėl Švedijos siūlymo, kadangi iki siūlymą pradedant svarstyti nacionalinėje asamblėjoje, jį turi patvirtinti išorinių santykių komisija.
Be to, Švedijos stojimui turi formaliai pritarti ir Vengrija.
Švedija ir Suomija prašytis priimamos į NATO nusprendė po ilgą laiką trukusio neutraliteto, reaguodamos į 2022 m. vasarį Rusijos pradėtą plataus masto Ukrainos invaziją.
Šių metų balandžio 4 d. Suomija buvo priimta į NATO ir tapo 31 aljanso nare.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusijos ir JAV gynybos ministrai telefonu aptarė eskalacijos mažinimą
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas ir jo JAV kolega Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) kalbėjosi telefonu ir aptarė „galimos eskalacijos“ rizikos mažinimą, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija. ...
-
Į Ispaniją grįžo Katalonijos separatistų lyderė
Po daugiau kaip šešerių egzilyje Šveicarijoje praleistų metų į Ispaniją grįžo įtakinga Katalonijos separatistų vadovė Marta Rovira. ...
-
Rusijoje didinami mokesčiai: ieškoma lėšų karui Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pritarė mokesčių didinimo paketui, kurio vertė siekia beveik 30 mlrd. dolerių (27,5 mlrd. eurų). ...
-
„Hamas“: Gazos Ruožą po karo turėtų valdyti nepriklausoma palestiniečių vyriausybė1
Palestiniečių islamistų organizacija „Hamas“ per derybas dėl ugnies nutraukimo siūlo, kad po karo Gazos Ruožą ir Izraelio okupuotą Vakarų Krantą valdytų nepriklausoma nešališkų veikėjų vyriausybė, penktadienį sakė vie...
-
Lenkijos premjeras buvusį ambasadorių kaltina ryšiais su užsienio žvalgyba
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas buvusį šalies ambasadorių prie NATO penktadienį apkaltino palaikius ryšius su neįvardytomis užsienio žvalgybos tarnybomis ir gavus „neleistinos finansinės naudos“. ...
-
Donecko liaudies respublika nuteisė ESBO narį: kaltino šnipinėjimu
Teismas Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos rytinėje Donecko srityje penktadienį už šnipinėjimą nuteisė 14 metų kalėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos narį. ...
-
Suomijoje priimtas įstatymas, leidžiantis nepriimti migrantų1
Suomijos parlamentas penktadienį priėmė prieštaringai vertinamą teisės aktą, pagal kurį pasieniečiams tam tikromis aplinkybėmis būtų leidžiama pasienyje nepriimti prieglobsčio prašytojų. ...
-
Izraelis ilgina privalomosios karinės tarnybos laiką1
Izraelio vyriausybė, anot žiniasklaidos, nusprendė nuo 32 iki 36 mėnesių prailginti vyrų privalomosios karinės tarnybos laiką. Nauja tvarka galios ateinančius aštuonerius metus, penktadienį pranešė žinių portalas „Ynet“. ...
-
Lenkų parlamentas nepritarė siūlymui dekriminalizuoti pagalbą atlikti abortą
Lenkijos parlamentas penktadienį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikinta baudžiamoji atsakomybė už pagalbą atlikti abortus. ...
-
Po amnestijos į Ispaniją sugrįžo keli katalonų separatistai
Marta Rovira, viena iš kelių katalonų separatistų lyderių, pabėgusių iš Ispanijos nuo persekiojimo dėl 2017 metų nesėkmingo bandymo paskelbti Katalonijos nepriklausomybę, penktadienį dėl naujo amnestijos įstatymo sugrįžo į savo &s...