Japonija vėl įjungė atominį reaktorių po Fukušimos branduolinės krizės

  • Teksto dydis:

Japonijoje antradienį po dvejus metus trukusio visų atominių reaktorių uždarymo energijos stokojančioje šalyje, kurį išprovokavo visuomenės nuogąstavimas po 2011 metų Fukušimos branduolinės krizės, vėl pradedama eksploatuoti atominė energija.

Bendrovė „Kyushu Electric Power“ 10 val. 30 min. vietos (4 val. 30 min. Lietuvos) laiku įjungė vieną reaktorių Sendajaus jėgainėje, esančioje Kiūšiū saloje, už maždaug 1 tūkst. km į pietvakarius nuo Tokijo.

Prieš 31 metus pastatytas reaktorius vėl pradėjo veikti pagal griežtesnes taisykles, nustatytas po Fukušimos elektrinės katastrofos - didžiausio tokio pobūdžio incidento per beveik tris pastaruosius dešimtmečius.

Planuojama, kad jis visą galią išvystys iki antradienio 23 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku, o elektros gamyba bus pradėta iki penktadienio.

Komerciniu režimu jėgainė turėtų pradėti veikti nuo ateinančio mėnesio pradžios, sakė bendrovės atstovas.

Šis reaktorius buvo iš naujo įjungtas praėjus daugiau negu ketveriems metams po to, kai žemės drebėjimo sukeltas cunamis sugadino Fukušimos elektrinės reaktorių aušinimo sistemas ir sukėlė jų aktyviosios masės išsilydymą. Dėl tos avarijos buvo išjungti visi Japonijos reaktoriai ir prasidėjo įtempti debatai dėl tolesnio atominės energetikos naudojimo.

Per Fukušimos elektrinės katastrofą radioaktyvūs teršalai pasklido didelėje teritorijoje, o dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus. Daugelis jų ten tikriausiai niekada nebegrįš.

Nuniokotos Fukušimos jėgainės uždarymas veikiausiai tęsis dešimtmečius, o iki šiol išmokėtų kompensacijų suma, neskaitant išlaidų avarijos vietos išvalymui, yra didesnė negu 57 mlrd. JAV dolerių (52 mlrd. eurų).

Nusistatymas prieš branduolinę energetiką Japonijoje tebėra didelis, o televizijos reportažuose matėsi protestuotojai, besigrumiantys su policija prie Sendajaus jėgainės, esančios pietinės Kiūšiū salos pietvakariniame pakraštyje.

Vietos žiniasklaida nurodė, kad ten susirinko apie 200 protestuotojų, tarp jų buvęs premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas), tapęs iškiliu aktyvistu, pasisakančiu prieš branduolinę energetiką.

Išteklių neturtinga Japonija, kurioje atominių jėgainių tiekiama energija anksčiau sudarė ketvirtadalį visos pagaminamos šalyje, buvo laikinai vėl įjungusi du reaktorius, kad patenkintų savo poreikius. Tačiau jie abu buvo vėl išjungti 2013 metų rugsėjį, todėl Japonija apie dvejus metus vertėsi be branduolinės energetikos.

Saugumas – svarbiausia

Japonija įvedė naujas griežtesnes branduolinių jėgainių saugumo taisykles, kad išvengtų Fukušimos avarijos pasikartojimo. Elektrinėse turėjo būti įrengtos papildomos atsarginės sistemos, o kai kuriose vietos – aukštesni cunamių bangolaužiai.

„Svarbu iš naujo įjungti reaktorius vieną po kito, vertinant iš energetikos saugumo, ekonomikos ir priemonių prieš klimato šiltėjimą perspektyvos, bet saugumas visuomet svarbiausia“, – pramonės ministras Yoichi Miyazawa (Joičis Mijadzava) sakė žurnalistams.

Jis pridūrė, kad jeigu įvyktų nauja branduolinė avarija, vyriausybė „elgtųsi atsakingai“.

Sugriežtintos saugumo priemonės yra svarbiausias elementas premjero Shinzo Abe (Šindzo Abės) pastangose iš naujo įjungti dalį iš maždaug 50 Japonijoje esančių atominių reaktorių. Tokijas planuoja, kad iki 2030 metų branduolinės jėgainės turėtų patenkinti apie 22 proc. Japonijos energijos poreikių.

Energetikos bendrovės taip pat nekantrauja iš naujo paleisti daugiau reaktorių, nes sumažėjusius elektros gamybos pajėgumus tenka kompensuoti šiluminėms elektrinėms, deginančioms brangų iškastinį kurą.

Išjungus šalies reaktorius po Fukušimos katastrofos elektros energijos savikaina Japonijoje smarkiai padidėjo, todėl šalies prekybos balansas kelerius metus iš eilės buvo neigiamas.

Padidėjusios išlaidos dar skaudžiau smogė dėl staigaus jenos nuvertėjimo, pabranginusio importuojamus energetikos išteklius, už kuriuos atsiskaitoma kitomis valiutomis, ypač JAV doleriais.

Pareigūnai yra pripažinę saugiais kelis kitus reaktorius, bet daugelis vietos bendruomenių griežtai protestuoja prieš jų pakartotinį paleidimą.

Tokijuje įsikūrusio Seikėjaus universiteto profesorius emeritas Takashi Kato (Takašis Katas) kritikavo dėl Sendajaus elektrinės reaktoriaus pakartotinio įjungimo antradienį, sakydamas, kad Sh.Abe glaudūs ryšiai su verslo pasauliu nusveria susirūpinimą dėl saugumo.

„Abe nesiklauso žmonių balso – jis veikia, kad turėtų leidimą veikti savo nuožiūra, – skundėsi T.Kato. – Būtent stambusis verslas, o ne visuomenė reikalauja stabilaus energijos tiekimo, iš naujo įjungiant atominius reaktorius.“

Už energetikos saugumą atsakingi pareigūnai pabrėžė, kad iš naujo įjungiamiems reaktoriams bus taikomos daug griežtesnės saugumo taisyklės, lyginant su galiojusiomis iki Fukušimos avarijos, kuri buvo didžiausia nuo Černobylio elektrinės katastrofos 1986 metais.

„Katastrofa, panaši į (bendrovės) „Tokyo Electric Power“ Fukušimos 1-osios atominės elektrinės, nebeįvyks“, nustačius naujausias taisykles, Branduolinės energetikos priežiūros valdybos pirmininkas Shunichi Tanaka (Šuničis Tanaka) sakė duodamas interviu, kurį laikraštis „Nikkei“ paskelbė praeitą savaitgalį.

Tačiau Sh.Tanaka pripažino, kad „nėra tokio dalyko kaip absoliutus saugumas“ ir kad Japonijos žmonės išlieka skeptiškai nusiteikę dėl Fukušimos avarijos palikimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių