Jo pastebėjimu, dėl to yra labai svarbu, kaip kiekviena šalis vertina savo saugumą ir kokių priemonių imasi jam palaikyti. „Jūsų kalbos nelieka vien tik žodžiais, jūs imatės konkrečių veiksmų. Tai geras pavyzdys [...] NATO sąjungininkėms“, – tvirtina H. Solomonas.

– Pradėkime nuo viceprezidento Joe Bideno vizito Rygoje. Jo siunčiama žinutė Baltijos žmonėms – JAV laikysis greta Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Ar tai ir yra antradienį pasirašytos deklaracijos dėl strateginės partnerystės esmė?

– Manau tai buvo istoriškai simbolinis įvykis – vizitas įvyko minint 27-ąsias Baltijos kelio metines. Ši svarba, šis simbolizmas viso apsilankymo kontekste tikrai nepasimetė. Žinoma, pažymėta ir kita, sakyčiau, nemaloni sukaktis – Molotovo-Ribentropo paktas. Svarbu pabrėžti, kad JAV Lietuvą, Latviją ir Estiją palaikė visą šį laikotarpį – nuo 1940 m., kai Amerika žymiąja S. Welleso deklaracija atsisakė pripažinti sovietų okupaciją, iki šių dienų. Pirmiausia, tai yra mūsų istorinės partnerystės paminėjimas, istorinis momentas.

Antra, žvelgiant į šių dienų aktualijas, tai galime laikyti savotišku NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje tęsiniu. Viena aptartų temų, kurias savo kalboje pabrėžė ir viceprezidentas, – kaip viskas atrodys po Varšuvos. Deklaracijoje detaliau kalbama apie tai, kaip įtvirtinsime įsipareigojimus, pereidami nuo padrąsinimo laikysenos prie patikimos gynybos ir atgrasymo. Savo vaidmenį čia turi visi NATO partneriai.

Tai yra galimybė mums veikti išvien su Lietuvos, Latvijos ir Estijos sąjungininkais, siekiant visapusio bendradarbiavimo esminėse srityse – diskusijų dėl jūsų įsipareigojimų trečiajam NATO straipsniui, kuriame kalbama apie jūsų pačių gynybos stiprinimą. Didindami išlaidas gynybai, savo pačių saugumui, artėdami link numatytų 2 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP), judate labai teigiama linkme.

– Sakote, kad Lietuva ir Latvija gynybos požiūriu prisideda pakankamai?

– Ne visos NATO šalys laikosi įsipareigojimo skirti 2 proc. Kita vertus, Estija tai jau išpildė ir gal net viršys, o Latvija ir Lietuva juda labai greitai. Mano supratimu, Lietuva šią ribą gali pasiekti dar 2018 m. Mes tai labai atidžiai stebime, kalbamės su kolegomis iš Lietuvos apie tai, kaip jūs didinate savo indėlį, modernizuojate savo kariuomenę.

Taigi, deklaracijoje kalbama ir apie dalinimąsi patirtimi šioje srityje. Tai reiškia ir bendradarbiavimą kituose iššūkiuose, ar tai būtų hibridinės grėsmės, ar kibernetinis saugumas, atsparumo didinimas, pilietinė gynyba ir pan. Kitaip tariant, deklaracijoje šiek tiek detaliau apibrėžiamas mūsų noras tęsti bendradarbiavimą ir padėti vieni kitiems laikytis Varšuvos susitikime prisiimtų įsipareigojimų.

– Tai buvo paskutinis J. Bideno vizitas Baltijos šalyse, šiam esant dabartinės Baltųjų rūmų administracijos dalimi. Koks yra šios partnerystės tęstinumas, turint omenyje tai, kad aukščiausias pareigas užimantys pareigūnai po lapkritį vyksiančių rinkimų savo postus paliks?

– Taip būna kiekvienoje demokratinėje valstybėje – keičiasi administracijos, vyksta rinkimai, tačiau užsienio politikoje tęstinumas yra. Tarptautiniai įsipareigojimai (įskaitant  ir NATO) – nesikeičia.

Tai buvo viena žinučių, kurią viceprezidentas J. Bidenas perdavė Rygoje, tiek privačiuose pasitarimuose, tiek viešame pasisakyme. Mūsų įsipareigojimai – šventi. Tai mūsų garbės reikalas, mūsų pareiga. Mes į tai žiūrime rimtai, kad ir kokia būtų administracija. Dėl to yra sutarusios abi partijos.

– NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje sprendimu Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus dislokuoti keturi tarptautiniai batalionai. Jeigu įtampa regione didėtų dar labiau, ar JAV imtųsi papildomų priemonių?