„Nesitikime, kad šie rinkimai iš esmės pakeis Irano kryptį ar politiką“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

M. Milleris teigė, kad aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, kuris nuo 1979 metų Islamo revoliucijos yra JAV priešininkas, greičiausiai toliau vadovaus Iranui.

„Be abejo, jei naujasis prezidentas turėtų įgaliojimus imtis priemonių Irano branduolinei programai apriboti, nutraukti terorizmo finansavimą, sustabdyti destabilizuojančią veiklą regione, tokiems žingsniams mes pritartume“, – pareiškė M. Milleris.

„Savaime suprantama, nesitikime, kad taip gali nutikti“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos bent jau norėtų atnaujinti diplomatinius santykius su Iranu po M.  Pezeshkiano išrinkimo, M. Milleris atsakė: „Mes visada sakėme, kad diplomatija yra veiksmingiausias būdas pasiekti veiksmingą ir tvarų sprendimą dėl Irano branduolinės programos.“

Tačiau Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby į klausimą, ar Jungtinės Valstijos pasirengusios atnaujinti branduolines derybas su Iranu, tvirtai atsakė: „Ne.“

„Pažiūrėsime, ką šis vaikinas nori nuveikti, bet nesitikime, kad Irano elgesys pasikeis“, – nurodė J. Kirby.

Prezidentas Joe Bidenas pradėjo eiti pareigas 2021 metais, tikėdamasis grįžti prie 2015-ųjų branduolinio susitarimo su Iranu, dėl kurio derėjosi buvęs prezidentas Barackas Obama.

Po B. Obamos į valdžią atėjęs Donaldas Trumpas šį susitarimą iš esmės sužlugdė, įvesdamas Iranui plataus masto sankcijas.

Tačiau derybos dėl jo atgaivinimo, kurioms tarpininkavo Europos Sąjunga, nutrūko – iš dalies dėl ginčo, kokiu mastu Jungtinės Valstijos panaikins sankcijas Iranui.

Santykiai dar labiau pablogėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“, kurį remia Iranas, surengė išpuolį prieš JAV sąjungininką Izraelį.