„Nėra tikslu, kad administracija rengia priemones JAV pajėgų Rytų Europoje atitraukimui, ruošiantis diskusijoms su Rusija kitą savaitę – apie ką mes pranešėme NBC, kai jie paskelbė šią medžiagą“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne (Emili Horn).

„Iš tikrųjų Rusijai aiškiai sakėme – viešai ir privačiai – jog jeigu Rusija toliau veržtųsi į Ukrainą, mes sustiprintume savo NATO sąjungininkes rytiniame sparne, kurioms esame šventai įsipareigoję“, – pabrėžė ji.

Keliomis valandomis anksčiau „NBC News“, remdamasi vienu dabartiniu administracijos pareigūnu ir dviem buvusiais nacionalinio saugumo pareigūnais, pranešė, kad  JAV administracija per ateinančią savaitę vyksiančias derybas su Rusija pasiruošusi aptarti galimybę  sumažinti karinį dalyvavimą Europos rytuose – su sąlyga, kad Rusija irgi bus pasiruošusi imtis atitinkamų veiksmų.

JAV „administracija artėjant kitą savaitę vyksiančioms deryboms su Rusija nėra įsitikinusi, ar ši yra pasiruošusi rimtoms diskusijoms. Tačiau jeigu ji pasiruošus, amerikiečių pareigūnai bus pasiruošę pasiūlyti aptarti galimybę, kad JAV ir Rusijos pajėgos Rytų Europoje būtų sumažintos, taip pat kad būtų sumažintas pratybų mastas“, sakoma pranešime.

„Diskusijos potencialiai gali apimti abiejų valstybių karinių pratybų mastą, JAV karių, laikomų Baltijos šalyse ir Lenkijoje skaičių, išankstinį informavimą apie pajėgų judėjimą, taip pat branduolines galvutes galinčias nešti raketas „Iskander“, kurias Rusija laiko Kaliningrado srityje, sakė NBC šaltiniai.

Administracija „rengia galimybių pakeisti pajėgų pozicijas Europoje sąrašą, kuris būtų aptartas per derybas su Rusija“, televizijai sakė administracijos pareigūnas.

„Jeigu Rusija atrodytų norinti aptarti [galimybę] sumažinti savo [karinį] buvimą regione, JAV bus pasiruošusios diskutuoti dėl konkrečių žingsnių“, – pridūrė jis.

„NBC News“ šaltiniai nurodė, kad Vašingtonas tikis iš Rusijos įsipareigojimų sumažinti pajėgas, laikomas prie savo vakarinių sienų. Jie pabrėžė, kad tokiu atveju nepakaktų atitraukti pajėgas, pastaraisiais mėnesiais sutelktas prie Rusijos sienos su Ukraina.

Pastaraisiais mėnesiais įtampa didėjo, Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš kaimyninę šalį, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių.

Pirmadienį aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnai susitiks derybų Ženevoje, Maskvai praeitą mėnesį išdėstė reikalavimų sąrašą Vašingtonui ir Vakarų kariniam aljansui.

Trečiadienį įvyks Rusijos ir visų 30 NATO šalių atstovų susitikimas, pirmasis nuo 2019 metų liepos.

Kremlius praeitų metų pabaigoje nustebino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, paskelbęs dviejų siūlomų sutarčių projektus. Maskva ragina Aljansą įsipareigoti nesuteikti narystės Ukrainai, taip pat atitraukti pajėgas, dislokuotas netoli Rusijos sienų.

Vakarai savo ruožtu atmetė, anot jų, Maskvos mėginimą diktuoti jų nepriklausomų partnerių ateitį.

Visgi diplomatai sakė, kad tarp sąjungininkių Europoje išlieka svarbių nesutarimų, kokios pozicijos NATO turėtų laikytis per derybas su Rusija kitą savaitę.

Kai kurios narės teigia, kad reikia tęsti pastangas priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti nuo Ukrainos, o Maskvos pasiūlymus atmesti nė nesvarsčius.

Kitos sako, kad susitikimas galėtų padėti atgaivinti derybų procesą ir kad esama klausimų, dėl kurių su Maskva būtų galima diskutuoti.

Europos šalys taip pat ragina Jungtines Valstijas aiškiau išdėstyti savo planus dėl derybų Ženevoje, didėjant nerimui, kad Vašingtonas gali sudaryti su Maskva kokių nors susitarimų sąjungininkėms už nugarų. Amerikiečiai savo ruožtu tikina, kad veiksmai bus derinami su sąjungininkais.

„Kad ir koks būtų sprendinys, Europa turi būti įtraukta“, – penktadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula von der Lajen).

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos „labai aiškiai leido suprasti, kad jokių sprendimų dėl Europos saugumo, jokių diskusijų apie Europos saugumą nebus, jeigu prie stalo nebus europiečių“.