- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieštaringai vertinamas Jungtinės Karalystės vyriausybės planas skraidinti prieglobsčio prašytojus į Ruandą pirmadienį įveikė paskutinę kliūtį po iki vėlumos užsitęsusių abejų parlamento rūmų ginčų.
Ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ir jo valdančioji Konservatorių partija siekė prastumti įstatymo projektą, pagal kurį teisėjai šią Vidurio Afrikos valstybę turės laikyti saugia trečiąja šalimi.
Valdantieji taip pat nori suteikti sprendimus dėl prieglobsčio prašymų priimantiems pareigūnams įgaliojimus nepaisyti dalies tarptautinių ir šalies įstatymų dėl žmogaus teisių, kad būtų galima apeiti JK Aukščiausiojo Teismo sprendimą blokuoti šį planą. Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad yra neteisėta siųsti migrantus į Kigalį su bilietu į vieną pusę.
Dėl šių planų vyriausybės laukė kovos parlamente. Įstatymo projekto svarstymas abejuose parlamento rūmuose buvo įstrigęs apie du mėnesius: aukštieji Lordų Rūmai ne kartą siūlė pakeitimus, kuriuos vėliau žemieji Bendruomenių Rūmai atmetė. Lordų Rūmai neturi teisės sužlugdyti projekto, tačiau turi jam pritarti, kad jis taptų įstatymu.
Lordų Rūmų nariai, kurie įstatymo projektą vadino neadekvačiu, norėjo, kad Ruanda nebūtų laikoma saugia šalimi, kol to nepasakys kokia nors nepriklausoma stebėsenos institucija.
Jie taip pat norėjo išimties JK agentams, sąjungininkams ir darbuotojams užsienyje, įskaitant afganistaniečius, padėjusius britų pajėgoms Afganistane.
Bendruomenių Rūmai, kur toriai turi daugumą, balsavimais atmesdavo kiekvieną pakeitimą ir prašydavo Lordų Rūmų pagalvoti dar. Tačiau nerenkami aukštieji rūmai, kur jokia partija neturi bendros daugumos, laikėsi savo.
Vis dėlto prieš pat vidurnaktį (2 val. Lietuvos laiku) Lordų Rūmai galiausiai nusileido renkamų parlamentarų valiai ir sutiko nebeteikti tolesnių pakeitimų, taip užbaigdami aklavietę. Dabar įstatymo projektui, kad jis įsigaliotų, reikia tik karaliaus pritarimo.
Ruanda antradienį pareiškė, jog yra patenkinta JK parlamento sprendimu.
„Mes patenkinti, kad JK parlamentas priėmė šį įstatymo projektą“, – sakoma vyriausybės atstovės Yolande Makolo (Jolandės Makolo) pareiškime.
Jame priduriama, kad vyriausybė Kigalyje laukia į Ruandą perkeliamų asmenų.
R. Sunako vyriausybė buvo vis labiau spaudžiama mažinti rekordinius prieglobsčio prašytojų, laiveliais ir valtimis atplaukiančių iš Šiaurės Prancūzijos, skaičius, ypač po pažado griežčiau spręsti imigracijos klausimą Britanijai išstojus iš Europos Sąjungos.
Teisiniai sunkumai
Ruandos schemą, kurią kritikuoja Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai ir prieglobsčio prašytojus remiančios grupės, nuo pat jos pasiūlymo 2022-aisiais persekioja teisiniai sunkumai.
Mes patenkinti, kad JK parlamentas priėmė šį įstatymo projektą.
Tais metais pirmieji deportuojami asmenys paskutinę minutę buvo išlaipinti iš lėktuvo dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) uždraudimo. Nuo to laiko jokie migrantai dar nebuvo išsiųsti.
Valstybės išlaidas prižiūrintis Nacionalinis audito biuras yra apskaičiavęs, kad pirmųjų 300 migrantų deportavimas šaliai atsieis 540 mln. svarų (625,5 mln. eurų) – maždaug po 2 mln. svarų vienam asmeniui.
Labdaros organizacijos sako, kad schema neveiks ir dėl mažos apimties nelabai sumažins susikaupusių paraiškų dėl prieglobsčio skaičių.
Kiti kritikai sako, kad ja sukuriamas pavojingas precedentas, kai parlamentas leidžia įstatymus dėl klausimo, kurį teismai jau pripažino neteisėtu, ir kad tai pakenks JK pozicijoms tarptautinėje arenoje bei jos moraliniam autoritetui.
JT antradienį paragino Britaniją apsigalvoti dėl planų deportuoti migrantus į Ruandą ir įspėjo, kad šie planai kelia grėsmę teisinei valstybei ir sukuria pasaulyje pavojingą precedentą.
JT pabėgėlių reikalų ir žmogaus teisių agentūrų vadovai paragino Londoną verčiau „imtis praktinių priemonių dėl netvarkingų pabėgėlių ir migrantų srautų, remiantis tarptautiniu bendradarbiavimu ir pagarba tarptautinei žmogaus teisių teisei“.
Ruanda – maža, 13 mln. gyventojų turinti šalis – pretenduoja būti vadinama viena stabiliausių Afrikos valstybių. Tačiau teisių gynimo grupės kaltina prezidentą veteraną Paulį Kagame (Polį Kagamę), kad jis valdo tvyrant baimės atmosferai, slopina kitokias nuomones ir žodžio laisvę.
Pirmadienį R. Sunakas paskelbė, kad vyriausybė yra pasirengusi pirmuosius lėktuvus su prieglobsčio prašytojais į Ruandą išsiųsti jau po 10–12 savaičių.
„Mes esame pasiruošę, planai jau parengti, o tie skrydžiai įvyks kad ir kas nutiktų“, – prieš parlamento balsavimą žurnalistams sakė jis.
Ministras pirmininkas viliasi, jog politika „sustabdyti valtis“ įtikins migrantus, kad neverta rizikuoti gyvybe ir palaikėmis pripučiamomis valtimis plaukti per Lamanšo sąsiaurį iš žemyninės Europos dalies į JK. Jis taip pat tikisi, kad ši politika suteiks sunkioje padėtyje atsidūrusiai Konservatorių partijai postūmį prieš vėliau šiais metais įvyksiančius rinkimus.
Toriai pagal populiarumą atsilieka nuo pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos ir gali prarasti 14 metų turimą valdžią.
R. Sunako planams dar gali trukdyti teisiniai skundai. JT teisių ekspertai užsimena, kad oro bendrovės ir aviacijos reguliuotojai galėtų pažeisti žmogaus teisių įstatymus, jei dalyvautų deportacijose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO palieka galioti B raupams suteiktą aukščiausio pavojaus lygį
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė priėmusi sprendimą nekeisti B raupams suteikto aukščiausio pavojaus lygio, daugėjant naujų susirgimų ir paveiktų šalių. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje2
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
V. Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį vykstantiesiems kovoti Ukrainoje nurašyti skolas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, kuriuo asmenims, nusprendusiems vykti kovoti Ukrainoje, leidžiama nurašyti beveik 100 tūkst. JAV dolerių (96 tūkst. eurų) vertės negrąžintas skolas, pr...
-
V. Zelenskis: yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais. ...
-
D. Tusko partija kandidatu į prezidentus 2025-aisiais pasirinko Varšuvos merą
Didžiausia Lenkijos proeuropietiškos koalicinės vyriausybės partija savo kandidatu kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose šeštadienį pasirinko Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį (Rafalą Tšaskovskį). ...
-
R. T. Erdoganas sveikina drąsų TBT sprendimą išduoti Izraelio pareigūnų arešto orderius6
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį gyrė drąsų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimą išduoti Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) ir jo buvusio gyn...
-
Aljanso atstovė: NATO vadovas Floridoje susitiko su D. Trumpu
NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) Floridoje su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) kalbėjosi apie „pasaulinio saugumo klausimus, su kuriais susiduria aljansas“, šeštadienį pranešė atstov...
-
Pentagono vadovas: Rusijoje sutelkti Šiaurės Korėjos kareiviai „netrukus“ įsitrauks į karą Ukrainoje
Tūkstančiai Rusijoje sutelktų Šiaurės Korėjos kareivių „netrukus“ bus mesti į kovą su Ukraina, šeštadienį sakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas. ...
-
D. Trumpas Iždo sekretoriumi pasirinko rizikos draudimo fondų valdytoją S. Bessentą
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) į Jungtinių Valstijų Iždo sekretoriaus pareigas pasiūlė milijardieriaus Scotto Bessento (Skoto Besento) kandidatūrą. ...
-
Ukraina iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. dolerių
Ukraina, pasak ministro pirmininko Denyso Šmyhalio, iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. JAV dolerių. ...