Burtis aplink vėliavą

Apžvalgininkų vertinimu, dėl vidutiniškos opozicijos, gerų ekonominių naujienų ir COVID-19 bangos dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas jau buvo stiprus favoritas – dar prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą. Tačiau, kas nutiko po vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, jo perrinkimas atrodo beveik neišvengiamas.

Trečdalis rinkėjų sako, kad balandžio 10 d. vyksiančiame pirmajame rinkimų ture daugelis palaikys būtent E.Macroną. Dabartinės viešosios apklausos rodo, kad jis nugalės ir balandžio 24 d. numatytame antrajame ture – nesvarbu, ar susirungti teks su „Nacionalinio sambūrio“ vedle Marine Le Pen, ar skandalinguoju žurnalistu, rašytoju Ericu Zemmouru iš kraštutinių dešiniųjų fronto, ar Valérie Pécresse iš konservatyviųjų „Respublikonų“ partijos, ar su karštutinių kairiųjų kandidatu Jeanu-Lucu Mélenchonu. Visi kiti Prancūzijos prezidentinės kovos dalyviai, vėliausių apklausų duomenimis, pirmajame rinkimų ture neviršytų 10 proc. ribos.

„Nebent įvyktų koks keistas nelaimingas atsitikimas – beveik neabejojama, kad E.Macronas kitą mėnesį bus perrinktas“, – BBC tikino komentatorius veteranas Pierre'as Haski.

Jis darė tai, ką prancūzai mėgsta matyti: lyderių pastangas žengti papildomą žingsnį už taiką.

„Jo naudai veikia du elementai. Vienas – opozicijos netvarka. Kitas – tarptautinė situacija, kuri beveik neįtikėtinai žaidžia jo naudai. Tai virsta pačiais neįdomiausiais prezidento rinkimais“, – pridūrė P.Haski.

Kovoms Ukrainoje paaštrėjus, Prancūzijos naujienų ir socialinių tinklų srautai transformavosi iš prezidentinės kampanijos režimo į nuolatinę karo nušvietimo būseną. Prieš mėnesį itin svarbūs klausimai, padėję apibrėžti konkuruojančius kandidatus, staiga pasirodė ne tokie svarbūs. Egzistencinis nerimas pakeitė nerimą dėl elektromobilių kainų.

Tuo pat metu E.Macronas buvo matomas žengiantis į tarptautinę sceną. Galbūt jo pokalbiai su Vladimiru Putinu nedavė neįtikėtinų rezultatų, tačiau jis darė tai, ką prancūzai mėgsta matyti: lyderių pastangas žengti papildomą žingsnį už taiką.

Be to, prezidentas šį pusmetį taip pat tapo Europos Vadovų Tarybos lyderiu, jis atstovauja 27 ES vyriausybėms, todėl ėmėsi iniciatyvos organizuoti sankcijas Maskvai ir ginklų tiekimą Kyjivui.

Visuomenė pašiepė E.Macrono bandymą įsijausti į sportiška kariška apranga tradiciškai pasipuošusio Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio kailį, tačiau bet kokią žalą viešiesiems ryšiams kompensavo įspūdis, kad jis laiko vairą savo rankose.

„Tvyro tikra baimė. Kyla išorinė grėsmė. Kai taip nutinka, žmonės kreipiasi į lyderį. Giliai sieloje jie jaučia, kad dabar ne laikas susiskaldyti. Tai susibūrimo aplink vėliavą efektas“, – sako Emmanuelis Rivière'as iš „Kantar Public“ duomenų analizės įmonės.

„Prancūzams taip pat labai svarbu, kad jų šalis vis dar atlieka svarbų vaidmenį pasauliniu lygiu. Taigi, kai jie mato E.Macroną kalbantį su V.Putinu net prie labai ilgo stalo, tai juos nuramina. Prancūzai labai jautriai reaguoja į klausimą, ar jie vis dar svarbūs pasaulyje – ir E.Macronas verčia juos jaustis, kad taip yra“, – pridūrė E.Rivière’as.

Nenori susitepti?

Nors E.Macrono perrinkimas atrodo labai tikėtinas, prancūzų komentatoriai vis dėlto turi keletą įspėjimų. Pirmasis, susijęs su klasikine vadinamojo stipraus favorito problema, – rinkėjai jaučiasi sutrikę ir rinkimų dieną nesugeba pasirodyti prie balsadėžių. Nerimaujama ne tiek dėl to, kad E.Macronas pralaimės, o dėl to, kad jo pergalė tokiu atveju gali būti mažesnė, nei tikėtasi, taip duodant postūmį opozicijai ir sumažinant dinamiškos antrosios kadencijos tikimybę.

Antroji problema susijusi su E.Macrono rinkimų kampanija. Šiuo krizės laikotarpiu praktiškai vienintelis argumentas, kurį kiti kandidatai gali pateikti prieš dabartinį prezidentą, yra tai, kad jis per daug užsiėmęs neva aukštesniais reikalais, kad galėtų nusileisti į areną ir susitepti. Tokios mintys dažnai sklinda iš „Respublikonų“ kandidatės V.Pécresse lūpų.

Konservatorė, kuri save apibūdina kaip „trečdalį Margaret Thatcher ir dviem trečdaliais Angelos Merkel“, vis įspėja apie „tylų atstatymą“ arba „automatinį atnaujinimą“. Tai yra teisinis terminas, vartojamas draudimo ar mobiliųjų telefonų sutartyse, kurios galioja automatiškai, nebent yra aiškus atsisakymas – dažnais atvejais dėl to, kad pirkėjas ar klientas susierzina paslauga.

Politinėje sferoje tai reikštų, kad E.Macronas būtų perrinktas pagal nutylėjimą, o ne dėl plačiai paplitusios paramos jo programai ir tiesiog dėl ypatingų karo aplinkybių.

„E.Macronas vengia tinkamų diskusijų apie savo pareigas ir reformas, kurių šaliai taip reikia, – BBC sakė V.Pécresse praėjusią savaitę Mo mieste vykusiame mitinge. – Tai labai nepagarbu prancūzų atžvilgiu.“

Kaltinimai plagiatu

Praėjusią savaitę E.Macronas subūrė šimtus žurnalistų, kad jiems išsamiai išdėstytų savo potencialios antrosios kadencijos penkerių metų planą. Jis pristatė siūlymų, kuriuose vyriausybės vaidmuo būtų susijęs su liberaliomis Prancūzijos gerovės sistemos reformomis.

„Mano įsitikinimas, kad Prancūzija turėtų būti labiau nepriklausoma tauta, išaugo per pandemiją, kuri parodė mums mūsų pažeidžiamumą ir priklausomybę“, – sakė E.Macronas savo 90 minučių kalboje ir užsiminė apie didesnį valstybės dalyvavimą Prancūzijos energetikos įmonėse.

„Nebijau pasakyti, kad noriu planuoti energijos gamybą ir naujų pramonės sektorių diegimą“, – kalbėjo jis.

E.Macronas taip pat pareiškė, kad nori esminių pokyčių šalies gerovės sistemoje, pasiūlė pailginti pensinį amžių nuo 62 iki 65 metų. Jis taip pat pasiūlė pašalpų labai mažas pajamas gaunantiems suaugusiesiems (RSA), kurios skiriasi nuo bedarbio pašalpų, pakeitimus. E.Macronas nori, kad naudos gavėjai skirtų 15–20 valandų per savaitę darbui ar mokymuisi, siekdami profesinės integracijos.

V.Pécresse pasiūlymai iš esmės panašūs, tad jos rinkimų kampanijos užnugaris kaltina prezidentą plagiatu. V.Pécresse iš tiesų nori padidinti išėjimo į pensiją slenkstį iki 65 metų ir kad žmonės, gaunantys RSA pašalpas, dirbtų ne visą darbo dieną. Prie kritikos prezidento planams prisidėjo ir kiti kandidatai – jie sako, kad E.Macronas skolinasi idėjas ir iš kairiųjų, ir iš dešiniųjų. Prancūzijos lyderis tikina dėl to nematąs nieko blogo, jei tik tos idėjos padės jo šalies vystymuisi.

Prezidentinės kovos varžovai taip pat piktinasi, kad E.Macronas veržiasi į kampaniją, atsisakydamas dalyvauti pirmojo rinkimų rato diskusijose su savo oponentais. „Diskusijos su žurnalistais man neatrodo labiau negarbingos ar mažiau prasmingos nei su kitais kandidatais“, – į tokį pasipiktinimą neseniai atsakė prezidentas. Jis teigė, kad spaudos konferencija, anot jo, yra tas pats, kas ir diskusija.

Kova vyksta ir socialinių tinklų fronte. Kovo viduryje Nacionalinis rinkimų kampanijų kontrolės komitetas paprašė prezidento komandos nebenaudoti E.Macrono „Twitter“ paskyros kampanijos tikslais, kai jo laiškas prancūzams, kuriame skelbiama, kad dabartinis prezidentas sieks antros kadencijos, buvo pasidalytas su 8 mln. jo sekėjų.

Dabar valstybės vadovo stovykla ginčijasi, kad ir kitiems kandidatams į prezidentus, pavyzdžiui, didelio ir svarbaus Paryžiaus regiono vadovei V.Pécresse ir sostinės merei Anne Hidalgo, neturėtų būti leista dalytis medžiaga apie savo rinkimų kampanijas jų asmeninėse paskyrose.

„Nė vienas iš kandidatų, išskyrus mūsų, neįgyvendino komiteto rekomendacijų", – E.Macrono komanda rašė laiške, kurį gavo naujienų agentūra AFP.

E.Macrono rinkimų kampanijoje nebenaudojama jo asmeninė „Twitter“ paskyra, tačiau naudojamasi kita, pavadinta „Emmanuel Macron avec vous“ (liet. Emmanuelis Macronas su tavimi), kurios auditorija yra daug ribotesnė ir kol kas turi apie 23 100 sekėjų.

V.Putino gerbėja mėto pėdas

E.Macrono varžovė prezidentinėje kovoje M.Le Pen – iki Rusijos invazijos į Ukrainą buvusi aistringa Kremliaus šeimininko V.Putino gerbėja – iš pradžių teigė nebūsianti Prancūzijos parlamente, kai į jos tautiečius kreipsis V.Zelenskis. Praėjus vos kelioms valandoms po šios naujienos, politikės komanda paskelbė, kad M.Le Pen vis dėlto klausysis Ukrainos lyderio kalbos.

M.Le Pen iš pradžių tikino nemananti, kad reikia parodyti savo paramą V.Zelenskiui. Parlamentarė sakė turėjusi anksčiau numatytų planų – taip ji teisino savo pirminį sprendimą nedalyvauti. „Aš ne itin žaviuosi ponu Zelenskiu“, – savaitės pradžioje „France Info“ sakė ji.

„Manau, kad jis elgiasi kaip valstybės vadovas ir jis neturėtų įžiebti mūsų susižavėjimo, tai turėtų būti normalus elgesys“, – aiškino M.Le Pen. Tačiau susidūrusi su žiniasklaidos pranešimų ir oponentų kritikos antplūdžiu, kandidatė į prezidentus nusprendė atšaukti savo planus ir klausytis kalbos. „Tiesiog nemanėme, kad galėsime perkelti tiek daug suplanuotų interviu, ypač su užsienio televizijos šou“, – sakė jos atstovas.

Nepaisant to, kad M.Le Pen smerkė invaziją į Ukrainą, ji suabejojo ES sankcijų poveikiu Rusijai ir perspėjo, kad nenori, jog Prancūzija ryžtųsi „politinei savižudybei“ dėl padidėjusių dujų ir žaliavų kainų.

M.Le Pen partija ilgus metus gynė V.Putino režimą, atsisakydama smerkti Krymo aneksiją ar opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimą. Tačiau ji neseniai teisinosi: „Aš kelis kartus išreiškiau savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir sakiau, kad turėtume tinkamai priimti Ukrainos pabėgėlius.“ Politikė pridūrė, kad kai kurie „Nacionalinio sambūrio“ valdomi miestai suteikia prieglobstį pabėgėliams.

V.Zelenskis trečiadienį savo ugningame kreipimesi į prancūzus ragino Prancūzijos kompanijas pasitraukti iš Rusijos.