Katalonijos regiono vyriausybė antradienį pasmerkė jos lyderiui Arturui Masai iškeltą bylą dėl pernai surengto neva neteisėto balsavimo dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos ir pavadino ją politiškai motyvuota.

Administracijos atstovas Neusas Munte šią bylą pavadino „politiniu ieškiniu“, kai A.Masas buvo iškviestas į teismą dėl galimų kaltinimų.

Jo vadovaujamas už Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakantis aljansas sekmadienį vykusiuose regiono rinkimuose iškovojo daugumą regiono parlamente.

Katalonijos vadovas A.Masas pernai lapkritį be Madrido leidimo surengė simbolinį referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Teismas ketina A.Masą apklausti dėl „neteisėto“ balsavimo dėl atsiskyrimo, padidindamas spaudimą regiono kontrolę sekmadienio rinkimuose iškovojusiems separatistams.

Katalonijos aukštesnio teismo šaukimas dar labiau padidino įtampą tarp A.Masos ir Ispanijos vyriausybės, katalonų separatistams paskelbus pergalę sekmadienio regiono parlamento rinkimuose.

Padrąsinti rinkimų rezultatų separatistai pažadėjo 2017 metais pradėti atsiskyrimo nuo Ispanijos „procesą“, tačiau Madridas žada ginti Ispanijos vienybę.

Praėjus dviem dienoms po regioninių rinkimų, vykstant teisminiam tyrimui dėl praėjusių metų įvykių, teismas antradienį iškvietė A.Masą ir gali jam pateikti kaltinimus.

Prokurorai kaltina jį pilietiniu nepaklusnumu, piktnaudžiavimu valdžia ir valstybės lėšų išeikvojimu organizuojant referendumą.

Remiantis antradienį paskelbtu šaukimu, A.Masas į teismą kviečiamas spalio 15 dieną. Dviem dienomis anksčiau, spalio 13 dieną, į teismą yra iškviesti dar du jo buvusios regiono administracijos pareigūnai.

Katalonijos nacionalistų lyderis yra kaltinamas dėl to, kad nepaisydamas Ispanijos konstitucinio teismo draudimo, 2014 metų lapkričio 9 dieną surengė referendumą dėl regiono nepriklausomybės.

Konstitucinio teismo draudimas privertė jį atsisakyti rengti oficialų referendumą, todėl šis pernai lapkričio 9 dieną vykęs balsavimas buvo simbolinis ir jį organizavo tik savanoriai.

Vėliau jis paskelbė šių metų rugsėjo 27 dienos priešlaikinius rinkimus ir savo rinkiminėje kampanijoje pasisakė už regiono atsiskyrimą.

Pagrindinis atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantis aljansas „Drauge už „Taip“ (Junts pel Si) ir mažesnė radikali kairioji partija CUP laimėjo pakankamai balsų, kad kartu užsitikrintų absoliučią daugumą parlamente.