Žaliojo horizonto link

Karas Ukrainoje, darantis didelį poveikį net ir su ja nesiribojančioms šalims, suteikė naują postūmį energetikos konversijai. Europos šalys viena po kitos atsisako iš Rusijos importuojamo iškastinio kuro ir spartina aplinkai palankesnės energetikos planus. Portugalijai ši situacija – it katalizatorius, pagreitinsiantis virsmą energetikos milžine.

Šiandien akivaizdu, kad 80 proc. šalies elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių bus pagaminama net ne 2030 m., kaip planuota anksčiau, bet jau po ketverių metų. Prielaidų, kad planas nebus įgyvendintas, nėra: jau pernai 62 proc. elektros buvo pagaminama nenaudojant iškastinio kuro.

Kai prieš dvejus metus planavome savo energetikos strategiją, manėme, kad esame ambicingi. Tačiau realybė mus aplenkė. Atsinaujinančių išteklių energijos dalį gerokai padidinsime.

„Kai prieš dvejus metus planavome savo energetikos strategiją, manėme, kad esame ambicingi. Tačiau realybė mus aplenkė. Atsinaujinančių išteklių energijos dalį gerokai padidinsime“, – laikraščiui FAZ sakė Portugalijos aplinkos ministerijos valstybės sekretorius energetikos klausimais João Galamba.

António Costa vadovaujama socialistų vyriausybė laikosi nuostatos, kad nedovanotina neišnaudoti pietvakarinį Europos pakraštį lepinančios saulės ir vėjo.

Šiuo metu Portugalija užima ketvirtą vietą Europoje pagal atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimą elektrai gaminti – po Norvegijos, Danijos ir Austrijos. Kai kuriomis dienomis atsinaujinantys energijos šaltiniai jau patenkina visus elektros energijos poreikius.

Kuria Vandenilio slėnį

Portugalijos energetikos žaliavų kokteilyje dujų yra mažiau nei trečdalis, o rusiškos gamtinės dujos nesudaro nė 10 proc. importuojamų žaliavų – SGD tanklaiviais daugiausia jų tiekiama iš Nigerijos, JAV ir Kataro.

Kol kas dujų dar reikia – jos padeda užpildyti spragą, atsiradusią, kai pernai gruodį Sinese buvo išjungta paskutinė anglimi kūrenama elektrinė. Tačiau ir šios griauti neskubama. Kur dar prieš pusmetį buvo deginamos anglys, kuriasi vandenilio gavybos centras: 100 MW galios elektrolizeris gamins ekologišką vandenilį.

Portugalai puoselėja viltį vandenilio gavybą pradėti 2024–2025 m. Didelė dalis jo būtų skirta eksportui. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. būtų galima pagaminti iki 5 GW gigavatų. Investuotojų netrūksta, tad šis planuojamas kiekis – dvigubai didesnis, nei buvo numatyta nacionalinėje vandenilio strategijoje.

Dar galingesnė būtų naujoji gamykla, kurią už 1 mlrd. eurų netoliese stato konsorciumas „Madoqua Power 2X“. Nuo 2025 m. kasmet bus pagaminama 50 tūkst. t vandenilio ir 500 tūkst. t amoniako, kuris taip pat naudojamas kaip energijos nešiklis. Gamyba vyks naudojant saulės ir vėjo energiją, tad tai leis sumažinti išmetamo CO2 kiekį iki 600 tūkst. t per metus.

Legendinio keliautojo Vasco de Gama gimtinėje, Sinese, kur be minėtų pradėta įgyvendinti dar keletas tokių energijos projektų, žmonės jau dabar su pasididžiavimu lygina save su garsiuoju IT centru, Silicio slėniu Kalifornijoje, ir kalba apie kuriamą Vandenilio slėnį.

Iš šio vienintelio Portugalijos giliavandenio uosto SGD tanklaiviais žaliosios energijos žaliavos bus gabenamos į Roterdamą, kitus uostus. Pačioje Portugalijoje vandenilis, kurį galima naudoti ne tik gamyboje, bet ir buityje, transporte keliautų po vieną moderniausių dujotiekių.

Gaminant vandenilį elektrolizės metodu, elektra veikiamas vanduo skyla į vandenilį ir deguonį. Toks gamybos efektyvus, tačiau reikalauja daug elektros energijos, tad žaliuoju vandenilis vadinamas tik tokiu atveju, jei jam pagaminti sunaudojama tokia pati žalia elektra. Saulės ir vėjo turtingoje šalyje ji tampa vis pigesnė, šis žaliosios energijos verslas – vis patrauklesnis, tad vyriausybei reikia rūpintis ne investuotojų vilionėmis, bet prisijungimo prie tinklo licencijomis.

Palankios aplinkybės

Šiandien maždaug trečdalis elektros energijos Portugalijoje gaminama vėjo elektrinėse, tiek pat – hidroelektrinėse. Naujų vėjo elektrinių sausumoje neketinama statyti, tik modernizuojamos senosios turbinos. Naujų rasis tik dar vėjuotesniame Atlante, kur kol kas veikia tik plaukiojanti demonstracinė elektrinė Viana do Castelo pakrantėje.

Erdvės plėtrai – daugiau nei gausu. Pvz., Portugalijos centre ir pietuose esančiame retai apgyvendintame Alentežo regione: čia yra daug nedirbamos žemės, kurią kaitina itin palanki saulė. Saulės elektrinės, kurioms iki šiol buvo skiriama gerokai mažiau dėmesio nei vėjo parkams, išgyvena tikrą pakilimą.

Kitas patrauklus objektas – Alkevos užtvanka. Iki šiol čia veikianti 520 MW dydžio hidroelektrinė pasipildys moderniojo tipo elektrine: birželį elektrą čia pradeda gaminti ir saulės baterijos. Neseniai čia žurnalistams buvo pademonstruotas iš 12 tūkst. plūduriuojančių saulės modulių nuaustas plūduriuojantis kilimas. Portugalijos ir Ispanijos pasienyje saulė plieskia stipriai, saulėtų valandų čia daugiau nei daugumoje Europos vietovių. Keturių futbolo aikščių ploto rezervuare statomas plūduriuojantis saulės kolektorių parkas bus didžiausias žemyne.

Saulės ir vėjo elektrinės praverčia ir tokiais atvejais, kaip kad nutiko sausį: po kelių sausros mėnesių grėsmingai nukritus vandens lygiui, hidroelektrinės turėjo apriboti elektros energijos gamybą.