Kibernetinis karas: kaip atsakyti į kibernetinius išpuolius?

  • Teksto dydis:

Talinas, Estija. XIX a. caro laikų karinio komplekso raudonų plytų pastate kibernetikos ekspertų grupė analizuoja kibernetinius išpuolius prieš Demokratų nacionalinį komitetą (DNK) ir aiškinasi, kokiomis teisėtomis priemonėmis į tai turėtų reaguoti Vakarų demokratija, portale cnn.com rašo žurnalistė, užsienio reikalų korespondentė Jill Dougherty.

Pastato vidus anaiptol neprimena caro laikų. Tai – pažangiausiomis technologijomis aprūpintas NATO kibernetinės gynybos kompetencijos centras. Čia atliekami tyrimai, rengiami mokymai ir vykdomos pratybos. Vienas iš pagrindinių šiame kompetencijos centre dirbančių kariuomenės pareigūnų, teisininkų ir kibernetikos specialistų uždavinių – analizuoti kibernetinius išpuolius, kurie kol kas nepatenka į jokią tarptautinės karo teisės sritį.

„Tarptautinei bendruomenei ši tema yra labai svarbi, – sako JAV Karinių jūrų pajėgų koledžo (angl. Naval War College) tarptautinės teisės departamento pirmininkas Michaelas N. Schmittas. – Mėginama atsakyti į tokius klausimus, kaip, pavyzdžiui, ar rusų įsilaužimas į DNK duomenų bazę laikytinas tarptautinės teisės pažeidimu, ir kokias duris, ieškant tinkamo atsako, mums atveria tokie veiksmai?“

Rengiami specialūs žinynai

Prieš trejus metus M. N. Schmittas kartu su savo NATO kibernetinės gynybos centro komanda parengė žinyną – „Talino vadovą“ (angl. Tallinn Manual) – apie tarptautinės teisės taikymą karo veiksmuose, atsakant į kibernetinius išpuolius. Vadovaujantis tarptautinės karo teisės principus, šiame žinyne paaiškinama, kokiomis aplinkybėmis, vykstant karo veiksmams, gali arba negali būti taikomos kibernetinės priemonės ir ar draustinas jų panaudojimas prieš civilius.

Šiuo metu baigiama rengti antroji „Talino vadovo“ versija (angl. Tallinn Manual 2.0), kurioje analizuojamas tarptautinės teisės taikymas ginkluoto konflikto ribos neperžengiantiems kibernetiniams išpuoliams, kuriuos viena valstybė vykdo prieš kitą arba rengia civiliams gyventojams pragaištingos teroristų grupuotės, – vadinamosioms operacijoms „neperžengiant ribos“.

Kaip nurodo J. Dougherty, kibernetiniai išpuoliai prieš DNK ir elektroninių laiškų nutekinimas priklauso būtent operacijų „neperžengiant ribos“ kategorijai. Nors Rusija neigia turinti ką nors bendra su minėtais veiksmais, JAV vyriausybė Maskvos kaltumu neabejoja. Net 17 JAV vyriausybinių agentūrų savo išvadose teigia, kad šių išpuolių kaltininkė – Rusija.

„Manau, kad šių išpuolių įžūlumas ir poveikis jau pasiekė tam tikrą ribą, – sako Kibernetinės gynybos centro strategijų padalinio vadovas Matthijsas Veenendaalas. – Tai vis dar laikytina išpuoliu prieš civilinę ir valdžios infrastruktūrą, nors ir ne ginkluotu.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių