Lūžio momentas

Pandemijos metu nelegalių prekių rinka plėtėsi ir apėmė ne tik asmens apsaugos priemones, vaistus, bet ir alkoholinius gėrimus, prabangos, grožio prekes, tabaką.

Neteisėta prekyba kelia vis didesnį susirūpinimą būtent Europoje, nes anksčiau dauguma čia vartojamų nelegalių produktų buvo gaminami už ES ribų. Situaciją šiek tiek kita kryptimi pakreipė COVID-19 ir Rusijos invazija į Ukrainą, nes dėl šių faktorių buvo apriboti tam tikri maršrutai, kuriais tradiciškai naudojosi kontrabandininkai prie rytinės ES sienos.

Išskiriant tabaką, 2022 m. per tarptautines operacijas, kuriose dalyvavo Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), buvo konfiskuota 531 mln. nelegalių cigarečių, daugiau nei 205 t žaliavinio tabako ir 65 t vandens pypkėms skirto tabako. Didžioji dalis šių cigarečių konfiskavimo atvejų buvo neteisėtose gamybos vietose ES viduje.

Pasaulinio audito tinklo KPMG ataskaitoje apskaičiuota, kad nors bendras cigarečių suvartojimas ES mažėja, dalį šio sumažėjimo kompensuoja nelegalių cigarečių vartojimo padidėjimas. 2021 m. šis skaičius išaugo 3,9 proc. ir iš viso pasiekė 35,5 mlrd. cigarečių ribą.

Tarptautinės struktūros

Dabar tarnybą jau baigęs buvęs Kolumbijos generolas Juanas Carlosas Buitrago Ariasas vadovauja tarptautinei verslo žvalgybos ir intelektinės nuosavybės konsultacinei kompanijai „Strategos BIP“. Viešėdamas Briuselyje leidinio „Euractiv“ neseniai organizuotoje konferencijoje jis akcentavo, kad nelegali prekyba yra auganti kriminalinė ekosistema. Eksperto teigimu, tokia veika visada yra susijusi su tarptautinėmis organizacijomis, kurios nelegalią prekybą dažniausiai panaudoja pinigų plovimo tikslams.

„Pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje su kriminalinėmis organizacijomis susijusi nelegali prekyba siekia 150 mlrd. dolerių. Nelegali prekyba ir kriminalinių organizacijų veikla atstoja 8–15 proc. pasaulinio BVP, todėl, manau, tai yra rimta problema“, – sako J. C. Buitrago Ariasas.

Tokia prekyba finansuoja kitus nusikaltimus. Anot J. C. Buitrago Ariaso, neseniai Jungtinėje Karalystėje, Lesteršyre, buvo sulaikyta 1,8 t sudėtingais cheminės inžinerijos būdais išgaunamo kokaino, jo vertė siekė apie 120 mln. svarų. Ši medžiaga Europą pasiekė per Panamos kanalą.

„Apie 8 mlrd. nelegalių cigarečių atvyksta iš Azijos, ypač Kinijos, Pietų Korėjos ir Indijos, ir per Panamą pasklinda po aplinkines šalis“, – sako J. C. Buitrago Ariasas. Jis priduria, kad Panamos problemą lemia keli faktoriai: pareigūnų įsitikinimas, kad nelegali prekyba nėra jų problema, gebėjimų spręsti šią situaciją trūkumas ir korupcija.

Atvirkštinis efektas?

Kiti ekspertai teigia, kad prie problemos augimo ES teritorijoje prisidėti gali ir pastaraisiais metais kai kuriose bloko šalyse kilę tabako akcizai. Ukraina, panašiai kaip ir Baltarusija, tradiciškai žinoma kaip vienas iš nelegalių cigarečių gamybos centrų, esančių greta rytinės ES sienos. Ilgus metus savo šalies akcizų ir kitų mokesčių efektus stebėjusi ekonomistė Tetiana Koshchuk pasakoja, kad nuo 2019-ųjų Ukrainos vyriausybė ėmėsi griežtesnių kovos su nelegaliomis tabako gamyklomis priemonių, praktikuoja įrangos ir produkcijos konfiskavimą, korumpuotų pareigūnų atleidimą.

Lenkijoje nelegalios cigaretės sudaro 5 proc. viso tabako suvartojimo šalyje, Prancūzijoje tokie gaminiai sudaro 30 proc.

2018 m. Ukraina pristatė septynerių metų planą, kurio tikslas – kasmet kelti tabako akcizus, kol iki 2025 m. jie pasiektų bent jau minimalią ES taikomų akcizų ribą. Tačiau, pasak tyrėjos, staigus šių mokesčių kėlimas plano pradžioje turėjo priešingą efektą ir Ukrainoje pakilo nelegalios prekybos lygis. Karas, trūkinėjančios logistinės prekybos grandinės pastūmėjo ukrainiečius ieškoti pigesnių alternatyvų. „Tačiau praėjusiais metais jau buvo matyti nelegalių tabako gaminių prekybos sumažėjimas“, – teigia T. Koshchuk.

Vyriausiasis Lenkijos verslininkų federacijos ekonomistas Lukaszas Kozlowskis tvirtina, kad nelegalios cigaretės yra nuostolis ne tik viešiesiems finansams, bet ir iš sveikatos politikos perspektyvos. „Jei norime efektyviai kovoti su kontrabanda, mums reikia labai geros, apgalvotos kombinacijos tarp mokesčių politikos formavimo, įvairių atsakingų institucijų ir gamintojų“, – pabrėžia jis.

„Lenkijoje turime gana unikalią patirtį. Kadangi esame ES pasienio šalis, esame veikiami tabako produktų antplūdžio iš ne ES šalių. Istoriškai esame vienas iš kanalų, kuriuo tokie produktai pasiekdavo bendrą ES rinką, bet šioje srityje pasiekėme didelį progresą, labiausiai dėl racionalaus apmokestinimo politikos įgyvendinimo, kuris leidžia verslui adaptuotis“, – tikina L. Kozlowskis.

„Nuo 2009 m. buvo žymus tabako apmokestinimo pakilimas, nes, kaip dabar vyksta Ukrainoje, tuo metu bandėme pasiekti ES tabako direktyvoje numatytą apmokestinimo lygį, – dėsto ekonomistas. – Tai lėmė, kad nelegalių tabako gaminių vartojimas augo nuo 10 iki 18 proc. 2010–2015 m.“

L. Kozlowskis pabrėžia, kad tabako akcizai turi išlikti pakankamai aukšti, tokių tikslų reikia siekti, tačiau klausimas, kokioje laiko perspektyvoje: „Jei mes bandome pasiekti pernelyg daug per labai trumpą laiką, deja šalutinis nelegalios prekybos poveikis gali atsverti visą naudą, kurią bandome pasiekti, nes kai Lenkijoje smarkiai padidinome tabako akcizus, iš jų surenkami mokesčiai laikėsi skalės plokštumoje, nominaliame 20 mlrd. zlotų lygyje. Situacija pradėjo taisytis, kai atsirado šio mokesčio moderavimų.“

Kraujuojanti Prancūzija

ES šalyse reginys skiriasi. Pavyzdžiui, Lenkijoje nelegalios cigaretės sudaro 5 proc. viso tabako suvartojimo šalyje, Prancūzijoje tokie gaminiai sudaro 30 proc. Šiuo metu ES problema – ne tik nelegali prekyba cigaretėmis, kurios bloką pasiekia iš trečiųjų šalių, bet ir augantys tokių produktų gamybos bloko viduje mastai.

Prieš kelis mėnesius Belgijos muitinės pareigūnai aptiko nelegalią cigarečių gamyklą Heist op den Berge, Antverpeno provincijoje. Kaip skelbė leidinys „The Brussels Times“, ten rasta didelė infrastruktūra: ne tik gamybos įrenginiai, bet ir dideli kiekiai pagrindinių cigarečių gamybos medžiagų, tokių kaip tabakas, filtrai ir pakavimo medžiagos.

„Norint apibrėžti mastą, reikia pasakyti, kad visą konfiskuotą medžiagą išvežti prireiks maždaug 25 sunkvežimių“, – po įvykio teigė Belgijos finansų departamento atstovas. Sandėlyje dirbę žmonės ten pat turėjo savo kambarius ir savotišką maisto sunkvežimį, kuriame galėjo valgyti. Ši nelegali cigarečių gamykla – ne vienintelė, kurią pastaraisiais metais rado Belgijos ar kaimyninių Nyderlandų pareigūnai.

Jau minėtoje Prancūzijoje daugėja nelegalios prekybos cigaretėmis atvejų. Šalies vyriausybė įspėjo apie kontrabandinių cigarečių bumą: kaip rašo „The Guardian“, vyrai, kurie įvairiuose Paryžiaus rajonuose parduoda pigias cigaretes, jau yra toks įprastas reiškinys, kad kai kurios gyventojų grupės mano, jog sostinė tapo milžiniška, nelegalia tabako parduotuve po atviru dangumi.

Tačiau Prancūzijos cigarečių karai yra gilesnių visuomenėje kylančių problemų ženklas. Tarptautinės nusikalstamos grupuotės investuoja milijonus eurų, kad sukurtų slaptas nelegalias cigarečių gamyklas Vakarų Europoje, o Prancūzija yra pagrindinė tikslinė rinka – joje taikomi vieni didžiausių tabako akcizų ES, vidutinė cigarečių pakelio kaina siekia apie 11 eurų. Nelegalių cigarečių pakelis kainuoja perpus mažiau, o jo savikaina – mažesnė nei euras.

Remiantis tabako pramonės atstovų finansuotu KPMG tyrimu, daugiau nei trečdalis 2021 m. Prancūzijoje surūkytų cigarečių buvo nupirktos nelegaliai. Prancūzijos valdžios institucijos per pirmuosius dešimt praėjusių metų mėnesių sulaikė 600 t kontrabandinių cigarečių gaminių, daugiau nei dvigubai daugiau nei 2020-aisiais.

Verčia rizikuoti

Infliacija, ekonominiai sukrėtimai verčia žmones ne tik ieškoti pigesnių alternatyvų, bet ir patiems įsilieti į šią nelegalią veiklą. Ispanijos policija metų pradžioje surengė kratą trijose nelegaliose tabako gamyklose ir konfiskavo beveik 40 mln. eurų vertės tabako lapų ir nelegalių cigarečių. Naujienų agentūros „Reuters“ žiniomis, tarp sulaikytų asmenų buvo ir dešimt ukrainiečių, iš kurių penki yra karo pabėgėliai. Jie buvo įdarbinti be sutarčių ir už menką atlyginimą, pranešė Ispanijos policija. Žmonės visą dieną dirbo gamykloje, kurioje ir gyveno, jiems buvo draudžiama palikti jos teritoriją.

Tiesa, kai kurie prieš cigaretes pasisakantys aktyvistai kaltina didžiąsias pasaulines tabako kompanijas esą pervertinus nelegalios rinkos dydį, kad tai padėtų skleistis šių bendrovių lobistiniams tikslams sumažinti tabako akcizus. Minimos įmonės tai neigia, o naujausi duomenys rodo, kad nelegalių cigarečių konfiskavimo atvejų Europoje iš tiesų daugėja. Remiantis OLAF duomenimis, praėjusiais metais apie 60 proc. nelegalių cigarečių buvo pagamintos ES viduje, o likusios – įvežtos kontrabanda.

Lietuvoje šių metų kovą taip pat aptiktas nelegalus tabako fabrikas, kuriame buvo falsifikuojamos cigaretės, tačiau, šalies Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) teigimu, Lietuvoje tokie atvejai nelabai dažni – nuo 2000 m. išaiškinti šeši septyni panašūs fabrikai.

Vis dėlto per 2023 m. pirmąjį pusmetį MKT pareigūnai ikiteisminiuose tyrimuose sulaikė 6,45 mln. pakelių cigarečių ir 32 t tabako, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais viršija 26 mln. eurų. Beveik visos – 82 proc. cigarečių buvo su Baltarusijos banderolėmis. Pasienyje sulaikyta 45 proc., o šalies viduje – 55 proc. nelegalių rūkalų.

Per šešis šių metų mėnesius MKT pareigūnai taip pat sulaikė 4 t nelegalaus alkoholio, 23 kg narkotikų, 2 mln. eurų vertės grynųjų pinigų kontrabandos. Iš viso pradėti 169 ikiteisminiai tyrimai. 129 iš jų – dėl kontrabandos ar neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o 24 – dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo, skelbia MKT.