Pasak ministro, tai realiai motyvuotų visus sąžiningai mokėti mokesčius, be to, šiek tiek padidėtų pensijos. Jei konkretus žmogus turi keletą dirbančių ir neblogus atlyginimus gaunančių vaikų, jo pensija realiai padidėtų keliomis dešimtimis eurų. Iš konkretaus žmogaus išskaičiuojamas 1 proc. būtų dalijamas abiem jo tėvams.

Tokius vyriausybės ketinimus palankiai vertina tiek pensininkai, tiek jų vaikai. Tiesa, nuogąstaujama, kad po metų vyksiantys parlamento rinkimai gali sutrukdyti šios kadencijos parlamentui priimti minėtąjį įstatymą.

Latvijos bankininkai turtingesni nei Lietuvos

Latvijos banko prezidento IImaro Rimševičiaus atlyginimas yra didžiausias Europoje tarp centrinių bankų vadovų. I. Rimševičius šį rugsėjį į rankas gavo per 13 tūkst. eurų, o pernai jo atlyginimas padidėjo 10 proc. I. Rimševičius pernai uždirbo apie 150 tūkst. eurų.

Latvijos banko prezidento IImaro Rimševičiaus atlyginimas yra didžiausias Europoje tarp centrinių bankų vadovų.

Per 7 tūkst. eurų į rankas gauna dar du Latvijos banko pareigūnai, kitų darbuotojų atlyginimai gerokai mažesni.

Beje, I. Rimševičius gerokai turtingesnis už savo lietuvių kolegą – Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pernai uždirbo tik 89 tūkst. eurų.

Daugėja klastočių

Latvijoje pastaruoju metu labai padaugėjo įvairių prekių klastočių. Tai – daugiausia rankinės, drabužiai, avalynė bei įvairūs papuošalai .Jie gaminami Kinijoje, Malaizijoje ir kitose Azijos šalyse.

Pasak pareigūnų, dėl iš svetur gabenamų klastočių ir dėl nesumokėtų mokesčių šalies biudžetas vien šiemet patyrė 140 mln. eurų nuostolių. Klastotėms griūte užgriuvus šalies rinką, darbo neteko apie 2,5 tūkst. panašias prekes gaminančių bei parduodančių vietos gyventojų.

Rygos tarptautiniame oro uoste šiomis dienomis pradedama akcija, per kurią pareigūnai demonstruos tikras prekes bei jų klastotes, kad žmonės sugebėtų jas atskirti.

Tačiau du trečdaliai apklaustų Latvijos gyventojų teigia mieliau perką klastotes, nes jos gerokai pigesnės.

Žemdirbiai skaičiuoja dėl liūčių patirtus nuostolius

Liūtys Latvijos žemdirbiams padarė nuostolių beveik už 60 mln. eurų – visiškai nuniokota beveik 74 tūkst. hektarų pasėlių ir šienaujamų pievų. Tačiau vyriausybė žada kompensuoti tik maždaug 72 proc. žemdirbių patirtų nuostolių.

Tam tikslui jau skirta beveik 15 mln. eurų, paimtų iš nenumatytoms situacijoms skirto specialaus vyriausybės fondo. Vienam ūkiui bus išmokėta apie 5 tūkst. eurų, tačiau keletas itin stambių ūkių, patyrusių daugiausia nuostolių, gaus per 250 tūkst. eurų kompensaciją. Kompensacijos iš viso bus išmokėtos maždaug 3 tūkst. ūkių.

Vis dėlto, pasak premjero Mario Kučinskio, jei pinigų bus gauta ir iš Europos Sąjungos, žemdirbiams jų gali ir neskirti – vyriausybė norėtų šias lėšas investuoti į melioracijos sistemų tobulinimą, kad panašios gamtos stichijos ateityje nebepridarytų tiek nuostolių.

Padidinta leidimo gyventi Latvijoje kaina

Jau ne vienus metus Latvijoje galioja įstatymas, kuriuo suteikiama galimybė trečiųjų šalių piliečiams mainais už investicijas į šalies ekonomiką legaliai gyventi Latvijoje penkerius metus bei laisvai keliauti po visą Šengeno zoną. Tokia galimybe jau pasinaudojo ne vienas tūkstantis trečiųjų šalių piliečių.

Tiesa, investicijų į Latvijos ekonomiką beveik nesulaukta, nes daugelis užsieniečių nuėjo lengviausiu keliu – įsigijo nekilnojamojo turto Rygoje ir Jūrmaloje.

Prieš kurį laiką minimali suma už leidimą gyventi Latvijoje buvo padidinta iki 250 tūkst. eurų. Be to, leidimo prašant dar vienam penkerių metų laikotarpiui, būtina primokėti 5 tūkst. eurų. Anksčiau to nebuvo reikalaujama.

Pasak kalbintų ekspertų, griežtesni reikalavimai bei papildomi mokesčiai pastaruoju metu labai sumažino norinčių apsigyventi Latvijoje skaičių – tokių leidimų šįmet paprašė tik apie 60 trečiųjų šalių piliečių.

Pasigirsta siūlymų vėl švelninti Imigracijos įstatymą, bet vyriausybė to daryti kol kas nežada.