Gynybos ir vidaus reikalų ministrai sakė, kad parengti įstatymo projektą paskatino karas kaimyninėje Ukrainoje, kuri kovoja su Rusijos agresija. Rusija neseniai užėmė teritoriją rytuose, o Ukrainai itin trūksta šaudmenų.

Parlamentui teisės aktas bus tikriausiai pateiktas gegužę, po konsultacijų su visuomene ir vietos valdžios institucijomis, pažymėjo ministrai.

„Dėl įvykių, kuriuos matome už mūsų rytinės sienos, kalbame apie ekstremalią situaciją..., apie ginkluotą konfliktą“, – sakė vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis (Marcinas Kervinskis).

Lenkija yra viena iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų kariniu ir humanitariniu lygmeniu ir yra priėmusi beveik 1,5 mln. pabėgėlių.

Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas-Kamišas) sakė, kad įstatymo projektą jie teikia „siekdami atgrasyti, o ne ką nors išgąsdinti, tačiau turime būti pasirengę kiekvienai galimai situacijai“.

Įstatymas lenkams, įskaitant moksleivius, leis nuo šių metų lankyti organizuotus savigynos ir pirmosios pagalbos kursus. Jame taip pat raginama artimiausiais metais tobulinti Lenkijos gyventojų perspėjimo sistemas ir didinti ekstremalioms situacijoms skirtų slėptuvių skaičių bei gerinti jų kokybę.

Didelė dalis šių užduočių tenka vietos valdžios institucijoms, kurios gaus finansinę paramą iš centrinės valdžios. Dalis lėšų taip pat bus skiriama iš didžiulių Europos Sąjungos fondų, kurie Lenkijai buvo atblokuoti po to, kai euroskeptišką vyriausybę gruodį pakeitė proeuropietiška vyriausybė.

Siunčia daugiau karių

Karių dislokavimas vykdomas išliekant susirūpinimui dėl saugumo, Lenkijai nerimaujant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą bei galimybės, kad gali atsinaujinti migrantų krizė, įsiplieskusi Lenkijos-Baltarusijos pasienyje 2021 metų pabaigoje.

„Mes sustiprinsime Lenkijos armijos buvimą visose pasienio provincijose“, – sakė Vladislovas Kosiniakas-Kamyšas ir pridūrė, kad provincijos, besiribojančios su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, gaus papildomų karių.

Kariuomenė, tęsė jis, talkins pasieniečiams.