Šešios katės

Kai 2011 m. iš savo tėvo perėmė vadovavimą Nacionaliniam frontui (kuris galiausiai jos iniciatyva tapo Nacionaliniu sambūriu), ji dėjo daug pastangų, kad su ekstremistinėmis jėgomis neretai asocijuojama partija pakiltų į naują valdžios lygmenį.

Neigiamas M.Le Pen požiūris į imigraciją ir siekis būstus ar darbo vietas užtikrinti pirmiausia Prancūzijos piliečiams tebėra kraštutiniams dešiniesiems ir aršiems nacionalistams artima strategija, tačiau politikė pastaruoju metu demonstruoja nuosaikų, prieinamą populizmo įvaizdį.

Valdysiu šalį kaip mama – be ekstravagancijos ir su sveiku protu.

„Taip, aš esu profesionali kačių augintoja, tam tikra prasme esu ūkininkė“, – sausį sakė ji interviu „France Inter“. M.Le Pen turi šešias kates, kurios rodomos jos „TikTok“ vaizdo įrašuose ir netgi specialioje privačioje „Instagram“ paskyroje.

Kai politologė Chloé Morin pernai Lilio rinkėjų kolegijos paklausė, koks yra šios politikės įvaizdis, dauguma paminėjo kates. Juk kas nepasitikėtų kates mylinčia dama? Atrodo, kad su M.Le Pen besivaržantis dabartinis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris dėl pastarosios požiūrio į imigrantus ir musulmonus jos programą vadina rasistine, nebuvo įtikintas.

Politikės tėvas Jeanas-Marie Le Penas, kuris 2002 m. pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą ir buvo nubaustas, nes 82 proc. rinkėjų atmetė jo politiką kaip toksišką, nuo 1987 m. ne kartą kalbėjo apie nacių dujų kameras ir holokaustą tiesiog kaip apie Antrojo pasaulinio karo istorijos detalę.

Šiandien M.Le Pen rinkimų kampanijoje gausu šūkių „Prezidentė Marine“ ir „Visiems prancūzams“. Nėra nė užuominos apie Le Pen pavardę, todėl analitikai sutinka: prekės ženklo išvalymas beveik baigtas.

Užgrūdino gyvenimas

BBC primena, kad jai buvo aštuoneri, kai pirmą kartą suprato, kas yra jos tėvas, išgyvenusi 1976 m. bombardavimą, smarkiai apgadinusį M.Le Pen šeimos butą Paryžiaus centre. Politikė savo autobiografijoje aprašė, kaip ji ir dvi vyresnės jos seserys drebėjo suklupusios ant kelių ir susikibusios už rankų, kai išgirdo tėvą šaukiantį: „Merginos, merginos, ar gyvos?“ Vėliau M.Le Pen mokyklos draugams buvo liepta prie jos nesiartinti.

Kai merginai sukako šešiolika, jos mama Pierette pabėgo su tėvo biografu. Paauglei tai buvo traumuojanti akimirka, suartinusi ją su tėvu. Ši patirtis suformavo kietą moters išorę: šypsena, kuri blyksteli fotografams, retai išlieka jiems atsitraukus.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje baigusi teisės studijas vienoje geriausių Paryžiaus teisės mokyklų, ji dirbo su kaltinamaisiais, kurie negalėjo sau leisti turėti advokato. Kartais tai būdavo ir nelegalūs imigrantai. Paklausta apie tai vėliau, M.Le Pen teigė nematanti visiškai jokio prieštaravimo: „Jie yra žmonės, jie turi teises, jūs jų nekaltinsite dėl imigracijos politikos.“

Tačiau pasiekti karjeros aukštumų jai nepavyko; prie to prisidėjo ir faktas, kad dėl tėvo politikos ją boikotavo kiti teisininkai. Taigi po šešerių metų M.Le Pen paliko advokatūrą ir užėmė vietą Nacionalinio fronto teisės skyriuje. Iš aplinkos buvo girdėti nepasitenkinimo dėl nepotizmo, tačiau 2004 m. ji buvo išrinkta į Europos Parlamentą ir dirbo jame trylika metų. Vėliau atėjo metas rinktis: trauktis iš politikos ar perimti valdžią iš savo tėvo ir keisti partijos kryptį.

Vertinant pastarųjų penkerių metų politikės įdirbį, apžvalgininkai mano galintys teigti, kad jos iš tėvo perimtas prekės ženklas tapo patrauklesnis: švelnesnis Nacionalinio sambūrio pavadinimas ir neva žemiškesnė prezidento E.Macrono, kaltinamo nesusikalbėjimu su paprastais žmonėmis, alternatyva.

„Valdysiu šalį kaip mama – be ekstravagancijos ir su sveiku protu“, – žada ji rinkėjams, vaikščiodama turguje. Ir kadangi svarbiausias rinkimų klausimas yra didėjančios pragyvenimo išlaidos, ji didžiąją savo kampanijos dalį grindžia būtent tuo. Žmonės negali sau leisti įsigyti automobilio: ji tai supranta.

Išlukšteno kaip matriošką

Kad ir kaip ten būtų, pastarieji debatai su E.Macronu M.Le Pen buvo negailestingi. „Kalbate su savo bankininku, kai kalbate su Rusija“, – „Politico” leidinio žurnalistai spėja, kad ši dabartinio prezidento frazė veikiausiai įeis į istoriją.

Kalbėdamas apie 9 mln. eurų paskolą, kurią M.Le Pen partija 2014 m. gavo iš Kremliui artimo Rusijos banko, E.Macronas perspėjo, kad jo oponentė yra priklausoma nuo priešiškos jėgos. M.Le Pen palaikė Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, „nes jūs atsakote Rusijos valdžiai, nes atsakote ponui Putinui“, debatuose be užuolankų kalbėjo dabartinis prezidentas.

Čia kyla fundamentalus klausimas: kaip Prancūzijoje teisiškai ir politiškai vis dar įmanoma, kad partiją finansuotų užsienio subjektas, jau nekalbant apie priešišką galią? Tačiau M.Le Pen teigia, kad ji yra visiškai laisva moteris, o minėta paskola yra viešai žinomas dalykas, be to, joks Prancūzijos bankas esą nesutiko jai suteikti reikalingos paskolos, taigi kas beliko?

Kalbant apie saitus su Rusija, jos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas tviteryje paskelbė įrašą prancūzų kalba, ragindamas žmones ginti demokratiją ir balsuoti už E.Macroną. Jis dar kartą įspėjo dėl M.Le Pen paskolos: „Šis bankas yra gerai žinoma pinigų plovimo agentūra, kuri buvo sukurta Putino iniciatyva. Kaip jums patiktų, jei prancūzų politikas gautų paskolą iš „Cosa Nostra“? Na, tai tas pats.“

Grįžtant prie pastarųjų debatų, E.Macronas laikėsi strategijos išlukštenti M.Le Pen programą sluoksnis po sluoksnio – kaip rusišką matriošką, kad atskleistų jos esmę: de facto pasitraukimą iš ES; nacionalistinį pasitraukimą iš pasaulinės scenos; ir, anot prezidento, religinį sektantizmą, kuris iš tikrųjų Prancūziją paverstų maža ir bailia valstybe, atsisakiusia savo laisvės ir universalizmo idealų.

Žinoma, Nacionalinio sambūrio lyderė turėjo savo atsaką: užsipuolė E.Macroną dėl vidurės klasės perkamosios galios praradimo ir lėtėjančio realaus darbo užmokesčio augimo; pripažino, kad pasisako už galvos dangalų uždraudimą.

Apžvalgininkai vertina, kad šių pretendentų į prezidentus diskusija buvo labai patraukli, ypač palyginti su neretais JAV kandidatų „šaukimo konkursais“ ar nuobodžiomis Vokietijos politikų kalbomis. Tai esą lėmė tiek žinios apie oponentų programas, tiek įsiklausymas į šiuo metu keliamus žurnalistų klausimus.

Skaičiai rodo, kad prieš rytoj vyksiantį antrąjį rinkimų turą visuomenės apklausose E.Macronas užtikrintai pirmauja: 54,5–56,5 proc., palyginti su M.Le Pen 43,5–45,5 proc.