Šnipinėjimo prielaidos

Pirmoji versiją, kad Rusija vykdo šnipinėjimą iš civilinių laivų, galbūt net ir iš kruizinių, iškėlė Danija. Tiksliau apie tai prabilo buvęs Danijos užsienio reikalų ministras, vienos iš politinių partijų lyderių Martinas Lidegaardas.

„Privalome sudaryti tokias sąlygas, kad galėtume apsisaugoti nuo Rusijos atakų prieš svarbius infrastruktūros objektus jūroje, kaip vėjo jėgainių parkai, ryšių ir interneto kabeliai, dujotiekiai ar elektros linijos“, – teigė M. Lidegaardas.

Danijoje yra tam tikro nerimo, nes atsirado galbūt iš Rusijos paskleista propagandinė versija, kad su Danijos teritorija galėjo būti susijusi teroristinė grupė, kuri jachta atplaukusi iš Bornholmo salos susprogdino „Nord Stream“ dujotiekius.

Švedijos prokuratūra tokią versiją paneigė pateikusi paaiškinimą, kad jokių įtariamųjų dėl sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose nėra.

Nepaisant to, tarp Rusijos ir Skandinavijos šalių tvyro įtampa. Ją dar padidino Suomijos priėmimas į NATO. Kai kurie Rusijos karo politikos kurstytojai jau aiškina, kad, be Baltijos šalių ir Lenkijos, ateityje Rusijai reikėtų „įvesti tvarką“ ir Suomijoje.

Pernelyg laisvas plaukiojimas

Apie menamus, o gal ir galimus Rusijos šnipinėjimus iš civilinių laivų prabilta ir Norvegijoje. Ši šalis su Rusijos civiline laivyba ypač integruota per žvejybą.

Norvegijoje paskelbti duomenys, kad teisę nuolat plaukioti pagal šios šalies pakrantę turi 265 Rusijos laivai.

Vienas iš Norvegijos parlamento, arba Stortingo, narių Dagfinnas Olsenas prabilo apie tai, kad Norvegijoje yra leidžiama pernelyg laisvai plaukioti Rusijos laivams.

„Norvegija buvo pernelyg naivi leidusi Rusijos laivams plaukioti pagal jos pakrantes be Norvegijos valdžios institucijų atstovų – locmanų. Specialiųjų tarnybų nariai iš laivų gali filmuoti ir fotografuoti mūsų pakrantes, sudaryti svarbių infrastruktūros vietų schemas“, – pastebėjo jis.

Jei tarp NATO šalių ir Rusijos kiltų konfliktų, Rusija būtų sukaupusi pakankamai medžiagos, kad sunaikintų strateginius ne tik Norvegijos, bet ir kitų Skandinavijos šalių pakrančių infrastruktūros objektus. Tokios baimės Skandinavijos šalyse padidėjo pamačius, kaip Rusija vykdo karo veiksmus Ukrainoje, kai naikina socialinę ir energetinę infrastruktūrą.

Kai Norvegijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie galimus Rusijos civilinių laivų šnipinėjimus, vienas iš Rusijos ambasados darbuotojų Teimurazas Ramishišvilis prabilo apie rusofobijos kurstymą.

Pastebėta, kad tarp Rusijos laivų buvo ir vienas okeanografinis laivas, kuris, prisidengdamas moksliniais tyrimais, galėjo rinkti informaciją apie Europos pakrančių šalių infrastruktūros objektus.

Prisidengia moksliniais tyrimais

Rusijos laivų, laisvai galinčių plaukioti pagal Norvegijos pakrantes, skaičius smarkiai išaugo per keletą pastarųjų metų. 2015 m. leidimą laisvai plaukioti pagal Norvegijos pakrantes turėjo tik apie 100 Rusijos laivų.

Norvegija nuolatinius leidimus plaukioti pagal jos šalies pakrantes iš viso yra išdavusi 951 laivui. Tarp jų Rusijos laivų yra daugiausia.

Po to yra Danija – 183 laivai, Švedija – 140, Lenkija – 137. Norvegijos pakrančių vandenyse laisvai gali plaukioti ir 32 Lietuvos komerciniai, daugiausia žvejų, laivai.

Atplaukusiems dideliems jūriniams laivams Norvegija, kaip ir bet kokia kita šalis, taiko įprastas procedūras, kai į uostus leidžiama įplaukti tik su locmanais.

Norvegijos Bergeno karinio jūrų laivyno akademijos dėstytojas Stale Ulriksenas mano, kad Rusija naudojasi tuo, jog dideliam skaičiui jų laivų, kurie plaukioja pagal Norvegijos pakrantes, nereikia locmanų.

„Tai daro mus pernelyg atvirus ir pažeidžiamus, mes per mažai kontroliuojame, kas plaukioja pagal mūsų šalies krantus, ką daro“, – svarstė S. Ulriksenas.

Pastebėta ir tokia tendencija, kad kai prie Norvegijos krantų vyksta karo pratybos, Rusijos civilinių laivų staiga padaugėja. Pagal informacijos transliavimo srautus Norvegija turi duomenų, kad šnipinėjimu prie jos krantų užsiima apie 50 Rusijos laivų. Tarp laivų, kurie gali vykdyti šnipinėjimą prie Norvegijos krantų, paminėtas ir oficialiai mokslinių tyrimų laivu laikomas „Akademik Boris Petrov“.

Su atviru Rusijos laivų buvimu prie Norvegijos siejami ir kai kurie incidentai, pavyzdžiui, kai prie Svalbardo ir Vesteroleno po vandeniu buvo pažeisti ryšio kabeliai.

Nerimas ir pietų šalyse

Rusija žvalgybinių interesų gali turėti ir kitų, ne tik Skandinavijos, šalių vandenyse.

Praėjusią savaitę Ispanijos ginkluotosios pajėgos suintensyvino patruliavimą Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje. Viena iš priežasčių ta, kad pastebėta padaugėjus Rusijos laivų.

Ispanija, kaip ir daugelis Vakarų Europos šalių, baiminasi sabotažo grėsmių. Vakarų Europos šalys yra stipriai pažeidžiamos, nes dauguma jas siejančių telekomunikacijos kabelių yra nutiesta jūrų ir Atlanto vandenyno dugnu.

Apie Rusijos laivyno intensyvumą, įskaitant ir povandeninius laivus, prie Pietinių Europos šalių krantų prabilo ir Portugalija. Pastebėta, kad tarp Rusijos laivų buvo ir vienas okeanografinis laivas, kuris, prisidengdamas moksliniais tyrimais, galėjo rinkti informaciją apie Europos pakrančių šalių infrastruktūros objektus.