Antimusulmoniškos, antiimigrantiškos Laisvės partijos (PVV) lyderis G. Wildersas trečiadienį paskelbė, kad kol kas nusprendė nesiekti ministro pirmininko posto penktoje Europos Sąjungos ekonomikoje, nes neturi pakankamo palaikymo.

Kimas Puttersas (Kimas Putersas), vadinamasis „informatorius“, prižiūrintis užsitęsusias keturių dešiniojo sparno partijų derybas dėl koalicijos, vėliau ketvirtadienį pateiks savo rekomendacijas labai laukiamoje ataskaitoje.

Pranešama, kad partijų lyderiai sutiko atsisakyti savo postų ir formuoti ministrų kabinetą iš nepriklausomų arba partijoms per daug neįsipareigojusių ekspertų.

Visuomeninis transliuotojas NOS teigė, kad koalicijos susitarimas bus trumpesnis nei įprastai ir ne toks konkretus, kad parlamentas turėtų daugiau įtakos atskiroms politikos sritims.

Nyderlandai ankstesnį kartą „ekspertų vyriausybę“ turėjo 1918 metais, tačiau su technokratine vyriausybe yra susipažinusios ir kai kurios kitos Europos šalys, ypač Italija.

Nuo XX amžiaus 10-o dešimtmečio Italijos politikoje tapo įprasta krizės metu pasitelkti nerinktus pašalinius asmenis, ypač tai buvo pastebima 2021 metais, kai premjeru tapo Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis).

Iš karto neaišku, kaip ši sistema veiktų Nyderlanduose, tačiau tikimasi, kad G. Wildersas imsis iniciatyvos siūlydamas premjerą, kuris pakeistų ilgametį lyderį Marką Ruttę (Marką Riutę).

„Nepamirškite: vieną dieną tapsiu Nyderlandų ministru pirmininku“

Tačiau kitas žingsnis greičiausiai bus tolesnės keturių partijų – G. Wilderso PVV, „Ūkininkų ir piliečių judėjimo“ (BBB), centro dešinės Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) ir su korupcija kovojančios „Naujojo socialinio sandorio“ (NSC) partijos – derybos.

Nepamirškite: vieną dieną tapsiu Nyderlandų ministru pirmininku. Su dar didesne olandų parama.

Derybos tarp šių keturių partijų visą laiką vyko įnirtingai, socialiniuose tinkluose jos nuolat užsipuldavo vieną kitą ir sukeldavo didelį susirūpinimą dėl kai kurių PVV antiislamiškų ir prieš ES nukreiptų pozicijų.

Praėjusį mėnesį NSC lyderis Pieteris Omtzigtas (Piteris Omcigtas) staiga išėjo iš derybų dėl neįveikiamų nesutarimų su G. Wildersu, taip sukeldamas chaosą visame procese.

Tačiau atrodo, kad K. Puttersas, surinkęs keturis lyderius į užmiesčio sodybą centrinėje Nyderlandų dalyje, užglaistė nesutarimus.

Apklausos rodo, kad G. Wilderso ir jo PVV partijos palaikymas nuo jo pergalės rinkimuose, kai jis gavo 37 iš 150 vietų Nyderlandų parlamente, tik išaugo.

Kai kurių apklausų duomenimis, jei rinkimai vyktų iš naujo, jis gautų iki 50 vietų, o tai suteiktų jam dar didesnę galią.

„Nepamirškite: vieną dieną tapsiu Nyderlandų ministru pirmininku. Su dar didesne olandų parama“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Wildersas.

„Jei ne rytoj, tai poryt. Nes milijonų olandų balsai bus išgirsti!“ – pareiškė jis.

Kraštutiniai dešinieji vis dažniau pasiekia gerų rezultatų Europos rinkimuose, tačiau jiems sunkiai sekasi balsus paversti valdžia, kitoms partijoms atsisakant su jais bendradarbiauti.

Pavyzdžiui, šį savaitgalį Portugalijoje vykusiuose rinkimuose daug balsų surinko prieš migrantus nusistačiusi partija „Chega“, kuri gavo 48 mandatus, o per ankstesnius 2022-ųjų rinkimus ji buvo gavusi tik 12 vietų.

„Chega“ pareikalavo, kad ji dalyvautų koalicinėje vyriausybėje, tačiau rinkimus laimėjusio centro dešiniųjų Demokratinio aljanso lyderis ne kartą atmetė galimybę bendradarbiauti.

Pats G. Wildersas žurnalistams sakė, kad tai, jog laimėjęs rinkimus jis netaps ministru pirmininku, yra nesąžininga ir nedemokratiška.