Dabartiniam prezidentui nedaug trūko, kad jis iškovotų absoliučią pergalę dar pirmajame ture.

Rinkėjų apklausa žadėjo jam pergalę iškart, bet Valstybinės rinkimų komisijos paskelbti rezultatai, paskelbti suskaičiavus balsus iš beveik 99 proc. rinkimų apylinkių, parodė, kad Z. Milanovičius, remiamas opozicinių kairiųjų socialdemokratų, surinko 49,2 proc. balsų.

D. Primoracas, remiamas valdančiosios konservatyvios HDZ partijos, gavo 19,4 proc. balsų.

Tokia didelė Z. Milanovičiaus persvara kelia rimtą susirūpinimą ministro pirmininko Andrejaus Plenkovičiaus HDZ.

Rinkimai surengti 3,8 mln. gyventojų turinčiai Europos Sąjungos (ES) ir NATO narei kovojant su alinančia infliacija, plačiai paplitusia korupcija ir darbo jėgos trūkumu.

Z. Milanovičius buvo laikomas favoritu, o prieš rinkimus apklausos rodė, kad sekmadienį nė vienas iš kandidatų nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų ir nugalėtojui išaiškinti prireiks antrojo rinkimų turo po dviejų savaičių, sausio 12-ąją.

Prezidento posto siekė aštuoni kandidatai. Po Z. Milanovičiaus ir D. Primoraco rikiuojasi centro dešiniųjų parlamentarė Marija Selak Raspudič ir žaliųjų kairiųjų parlamentarė Ivana Kekin. Kiekviena iš jų surinko maždaug po devynis procentus balsų.

Iki 17 val. 30 min. Lietuvos laiku rinkėjų aktyvumas siekė 36 proc., pranešė rinkimų komisija, o per 2019 metų prezidento rinkimus tuo pačiu metu jis buvo beveik 39 procentai.

Jėgų pusiausvyra

Kroatijos prezidentas vadovauja šalies ginkluotosioms pajėgoms ir sprendžia užsienio politikos klausimus.

Tačiau, nepaisant ribotų įgaliojimų, daugelis mano, kad šis postas yra labai svarbus politinei jėgų pusiausvyrai šalyje, kurią nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais daugiausia valdo HDZ.

„Visų kiaušinių nederėtų laikyti vienoje pintinėje“, – naujienų agentūrai AFP sakė į penktą dešimtį metų įžengęs pardavėjas Nenadas Horvatas.

Visų kiaušinių nederėtų laikyti vienoje pintinėje.

Jis mano, kad Z. Milanovičius, buvęs kairiųjų premjeras, yra „paskutinė kliūtis, neleidžianti visiems valdžios svertams atsidurti HDZ rankose“.

58 metų Z. Milanovičius jau beveik du dešimtmečius yra vienas iš pagrindinių ir spalvingiausių Kroatijos politinių veikėjų.

2020 metais iškalbingasis politikas laimėjo prezidento rinkimus žadėdamas propaguoti toleranciją ir liberalizmą.

Tačiau šį postą jis naudojo politiniams oponentams ir ES pareigūnams pulti, dažnai pasitelkdamas įžeidžiančią ir populistinę retoriką.

Z. Milanovičius, kuris smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą, vis dėlto yra kritikavęs Vakarų karinę pagalbą Kyjivui.

Tai paskatino ministrą pirmininką pavadinti jį prorusišku veikėju, kuris „griauna Kroatijos patikimumą NATO ir ES“.

Z. Milanovičius atkirto, kad jis nori apsaugoti Kroatiją nuo „įtraukimo į karą“.

„Kol būsiu prezidentas, nė vienas Kroatijos karys nedalyvaus kieno nors kito karuose“, – sakė jis šį mėnesį.

Z. Milanovičius nuolat peikia A. Plenkovičių ir jo partiją HDZ dėl sisteminės korupcijos, vadindamas premjerą „rimta grėsme Kroatijos demokratijai“.

„Aš esu korupcijos aštuonkojo, kuriam vadovauja Andrejus Plenkovičius, kontrolės garantas“, – sakė jis per rinkimų kampaniją.

Ginčo tąsa

Daugeliui kroatų šie rinkimai yra dviejų įtakingų politikų ilgalaikės nesantaikos tąsa.

„Tai vis dar yra konfliktas tarp ministro pirmininko ir prezidento, – AFP sakė politikos analitikas Zarko Puhovskis. – Visa kita yra tik šalutinės temos.“

59 metų gydytojas ir mokslininkas D. Primoracas, po 15 metų grįžtantis į politiką, savo kampaniją vykdė prisistatydamas kaip „vienytojas“, propaguojantis šeimos vertybes ir patriotizmą.

„Kroatijai reikia vienybės, pasaulinės padėties ir taikaus gyvenimo“, – sakė jis žurnalistams po to, kai atidavė savo balsą Zagrebe, ir pridūrė, kad vėliau dalyvaus mišiose.

D. Primoracas ne kartą kaltino Z. Milanovičių „darant gėdą Kroatijai“. Šis teiginys sulaukė atgarsio tarp jo šalininkų.