P. Durovo byla atvers slaptą „Telegram“ pasaulį?

Pranešimų platformos „Telegram“ įkūrėjui Pavelui Durovui Prancūzijoje pareikšti kaltinimai – precedento neturintis įvykis. Pirmą kartą laisvės apribojimas gresia vieno didžiausių socialinių tinklų savininkui.

Ignoravo tyrėjų prašymus

Prancūzijos teisėtvarkos kaltinimai rugpjūčio 24 d. Leburžė oro uoste Paryžiuje sulaikytam privačiu lėktuvu iš Baku atskridusiam P. Durovui – labai rimti.

Rusijos, Prancūzijos, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Sent Kitso ir Nevio pilietybes turintis verslininkas įtariamas dvylika nusikaltimų: atsisakymu teisėsaugos institucijų prašymu perduoti tyrimui reikalingą informaciją; bendrininkavimu platinant narkotikus, vykdant elektroninius nusikaltimus, sukčiaujant; pinigų plovimu; neteisėtu kriptografinių paslaugų ir privatumo priemonių teikimu; bendrininkavimu turint nepilnamečių pornografinio turinio informacijos su nepilnamečiais.

Prancūzija trečiadienį paleido sulaikytą P. Durovą, tačiau nurodė sumokėti 5 mln. eurų užstatą, uždraudė jam išvykti iš šalies ir nurodė du kartus per savaitę registruotis policijos nuovadoje.

„Politico“ teigimu, P. Durovo ir jo brolio Nikolajaus suėmimo orderiai išduoti dar kovą. „Telegram“ įkūrėjai kaltinami  „bendrininkavimu organizuojant nepilnamečių pornografinių vaizdų laikymą, platinimą, siūlymą ar pateikimą“, tačiau neužsimenama apie tai, kad jie būtų dalyvavę kokioje nors neteisėtoje veikloje. Prancūzijos prokurorų teigimu, P. Durovo suėmimas susijęs su asmens, prieš kurį liepos 8 d. buvo pradėta byla, veiklos tyrimu. N. Durovo buvimo vieta šiuo metu nežinoma.

Nemalonumai su teisėtvarka neturėtų padaryti didelės įtakos „Telegram“ veiklai – bendrovė yra paskelbusi, kad esama specialaus plano: jei P. Durovas būtų suimtas, ją valdytų programuotojų taryba.

Pasak JAV žurnalo „Forbes“, P. Durovui gresia nemalonumai ne vien su Prancūzijos teisėtvarka. Šveicarijoje nagrinėjama baudžiamoji byla pagal jo trijų vaikų motinos Irinos Bolgar skundą. Pernai kovą moteris apkaltino verslininką panaudojus fizinį smurtą prieš 2017 m. gimusį jųdviejų sūnų. Ketvirtadienį moteris pranešė, kad Šveicarijos vaikų teisių tribunolas panaikino P. Durovo tėvystės teises.

Verslininkas kelerius metus ignoravo teisėsaugos pareigūnų kvietimus ir teismo nurodymus, siųstus bendrovės e. pašto adresu.

 

Slidi riba

„Telegram“ visų pirma yra žinučių siuntimo programa, leidžianti susiburti į grupes. Dauguma kanalų yra anoniminiai, todėl platforma yra tapusi patogia bendravimo priemone tiems, kurie nori likti nematomi teisėsaugos ar žvalgybos agentūroms. „Telegram“ atstovai turėtų moderuoti ir ištrinti nusikalstamo turinio kanalus ir grupes, tačiau tai daroma ne visada.

Temos, apie kurią skalbama Prancūzijos teisėtvarkos dokumentuose, – ne naujiena V. Durovui. Užsienio žiniasklaida citavo jam artimą asmenį, esą verslininkas kelerius metus ignoravo teisėsaugos pareigūnų kvietimus ir teismo nurodymus, siųstus bendrovės e. pašto adresu.

„Telegram“ atstovai teigia, kad platforma imasi veiksmų prieš teroristinį turinį, tačiau neatskleidžia informacijos apie tai, kokį turinį laiko teroristiniu, kokį apibūdina kaip „taikią alternatyvią nuomonę“.

Birželį Europos Komisijos viceprezidentė Věra Jourová interviu „Guardian“ kalbėjo apie ketinimus ieškoti „Telegram“ turinio reguliavimo būdų, minėjo augantį skundų skaičių.

Metų pradžioje ES buvo 41 mln. „Telegram“ vartotojų – šiek tiek mažiau nei 45 mln. barjeras, kurį viršijus būtų taikomos specialios labai didelėms interneto platformoms taikomos taisyklės. Jose kalbama apie griežtesnius turinio moderavimo reikalavimus, priemones sisteminei rizikai, susijusiai su prievarta prieš vaikus arba privatumo ir žmogaus orumo pažeidimais, ataskaitų apie taikytas priemones ir jų poveikį teikimą. Be to, tokios platformos turi operatyviai reaguoti į nacionalinių institucijų ar nevyriausybinių organizacijų pranešimus apie turinį.

Užtarėjai Maskvoje

Nelaukdami, kol Prancūzijos teisėtvarka pateiks savo argumentus, P. Durovui palaikymą išreiškė dalis egzilyje gyvenančių rusų, oficialios Rusijos institucijos, jam dėmesį savo laidose skiria Kremliaus propagandininkai, taip pasėdami papildomų įtarimų dėl „Telegram“ įkūrėjo ryšių su Vladimiro Putino režimu.

Valstybinio transliuotojo „Rossija“ eteryje apie P. Durovą kalbama kaip apie žmogų, kuris yra „pažangos priešakyje“, todėl jį esą ir persekioja technologine prasme atsilikusi Europa. P. Durovo kriptovaliuta „Toncoin“ – visuotinės dolerizacijos alternatyva ir tai esanti tikroji jo persekiojimo priežastis.

„Jiems reikalinga ne mažiau rimta įrodymų bazė. Priešingu atveju tai tiesioginis bandymas apriboti bendravimo laisvę“, – aiškino režimo, masiškai persekiojančio kitokią nuomonę, nei skleidžia Kremliaus propagandininkai, turinčius piliečius, atstovas Dmitrijus Peskovas.

Valstybės Dūmos vicepirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, esą į „Telegram“ nusitaikė Vašingtonas, siekiantis perimti platformos kontrolę JAV prezidento rinkimų išvakarėse.

Iš pirmo žvilgsnio tokia retorika atrodo keista – juk „Telegram“ įkūrėjas dar prieš dešimtmetį tapo Kremliaus auka.

„Telegram“ vartotojai privatumą gali išsaugoti tik bendraudami slaptais kanalais – visais kitais atvejais jų susirašinėjimas prieinamas FSB.

 

Sukūrė ir prarado

1984-aisiais tuomečiame Leningrade gimęs, Turine, kur jo tėvas dėstė universitete, gyvenęs P. Durovas šiandien – tarsi absoliučios laisvės įsikūnijimas. Nors jo turtas vertinamas 15,5 mlrd. dolerių, interviu Tuckeriui Carlsonui sakė neturįs jokio nekilnojamojo turto – laikąs jį balastu.

Instagrame, kurį galima iš dalies laikyti jo tinklo konkurentu, „Telegram“ savininkas kuria ir nuo žemiškų pagundų laisvo, kone tobulo žmogaus įvaizdį: jokio alkoholio, mėsos, kofeino, ryto ritualai su ledo vonia, liaunas raumeningas kūnas, kurį mėgsta demonstruoti iki pusės nepridengtą, senovės išminčių citatos, išskirtinis dėmesys kultiniams XX–XXI a. sandūros filmams „Matrica“, „300“ ir „Drąsioji širdis“.

Rusas sako nesąs vedęs, tačiau turi daugiau kaip 100 vaikų: išskyrus penkis, apie kuriuos ir apie kurių motinas yra viešai žinoma, visi kiti pradėti naudojant jo indėlį į sėklos banką.

Užnugaris: P. Durovas sulaukė palaikymo iš Rusijos, į kurią sako saugumo sumetimais negalįs atvykti. Scanpix nuotr.

Į socialinių tinklų rinką P. Durovas atėjo 2006 m., kai sukūrė rusišką alternatyvą feisbukui – tinklą „VKontakte“. Tačiau po rinkimų į Valstybės Dūmą 2011 m., kai bendraudami per šį tinklą dešimtys tūkstančių Rusijos gyventojų rinkosi į protesto akcijas, verslininkas sulaukė teisėsaugos dėmesio. Po vieno policininkų vizito jis nusipirko Sent Kitso ir Nevio valstybės pasą.

Vėliau P. Durovas pasakojo, kad per pirmąją akistatą su pareigūnais ir sugalvojęs sukurti pranešimų siuntimo platformą „Telegram“.

Neatlaikęs valdžios spaudimo, 2013–2014 m. P. Durovas perleido „VKontakte“ Kremliui artimiems verslininkams. Bendrovė, kaip oficialiai teigta, parduota Iljos Ščerbovičiaus kontroliuojamai investicinei bendrovei „United Capital Partners“ ir „Mail.ru Group“, tuomet priklausiusiai Ališerui Usmanovui.

2014 m. P. Durovas sakė atsisakęs bendradarbiauti su Federalinių tyrimų biuru (FTB) – JAV vidaus žvalgybos ir saugumo tarnyba, tačiau kokį tyrimą tuomet vykdė FTB, nežinoma.

Šiandien „VKontakte“ praranda pozicijas „Telegram“ naudai. Buvusio P. Durovo tinklo vartotojų skaičius nuolat mažėja, o „Telegram“ – auga: 85 mln. rusų juo naudojasi bent kartą per mėnesį, o beveik 50 mln. – kasdien.

Konfliktas – tik akių dūmimas?

Netrukus P. Durovo vardas vėl pradėtas linksniuoti Rusijos aukščiausios valdžios koridoriuose. 2015 m. Valstybės Dūmoje nuskambėjo pasiūlymas Rusijoje blokuoti „Telegram“, nes juo esą naudojasi „Islamo valstybės“ teroristai.

2018 m., kai atsisakė suteikti Rusijos valdžios institucijoms „Telegram“ šifravimo raktus, P. Durovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Net kelis kartus bandyta blokuoti tinklą, tačiau režimas galiausiai patyrė fiasko. Apribojimai galiojo iki 2020 m. birželio.

Netiesioginiai ženklai leidžia spėti, kad režimo kova su su „Telegram“ gali būti tik akių dūmimas ir valdžios institucijos naudojasi tinklu, kad sektų tiek Rusijos, tiek užsienio šalių piliečius.

Skelbta, kad tąkart P. Durovas sutiko bendradarbiauti su reguliavimo institucija „Roskomnadzor“, tik susitarimo detalės neviešinamos. Šiemet pavasarį „Roskomnadzor“ pranešė, kad „Telegram“ užblokavo daugiau nei 256 tūkst. „uždrausto turinio“ pranešimų Rusijoje.

Slaptos kelionės

P. Durovo kelionių geografija taip pat kelia abejonių, kad jis nėra atsiribojęs nuo ryšių su Kremliumi.

„Važnyje istorii“ daro prielaidą, kad verslininkas šių kelionių metu galėjo lankyti savo tris vaikus, kurių tėvystę yra pripažinęs.

 

Verslininkas deklaruoja seniai nesilankantis Rusijoje – šiai temai jis yra skyręs manifestą „Septynios priežastys negrįžti atgal“. „Telegram“ būstinė yra perkelta į Dubajų, kur dažnai gyvena ir jis pats. 2017 m. P. Durovas viešai apgailestavo negalįs aplankyti Rusijoje gyvenančių tėvų, bet tai esą tik nedidelė kaina, palyginti su privatumo laisve, kurią jis ginąs nuo politikų.

Tačiau neseniai nutekintą FSB duomenų paketą išnagrinėję portalų „Važnyje istorii“ ir „Ukrainskaja pravda“ žurnalistai aptiko, kad 2015–2021 m. P. Durovas nenutraukė ryšių su gimtine – Rusijoje jis lankėsi 50–60 kartų.

Viešai žinoma tik apie vieną verslininko apsilankymą 2014 m. rudenį, tačiau, kaip rodo nutekinti duomenys, nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. gruodžio P. Durovas Maskvoje ir Sankt Peterburge viešėjo mažiausiai 41 kartą.

Vėliau, įgyvendinant blokų grandinės projektą, P. Durovui kilo problemų su JAV vertybinių popierių ir biržos komisija, dėl kurių 2020 m. kovą Niujorko teismas užblokavo kriptovaliutos „Gram“ emisiją. Gegužę projektas buvo uždarytas, o vasaros pradžioje verslininkas vėl apsilankė Rusijoje.

Tuo metu jis rašė, kad palankiai vertina idėją neblokuoti „Telegram“ Rusijoje, pažymėdamas, kad šios istorijos pabaiga gali turėti „teigiamą poveikį šalies inovacinei plėtrai ir nacionaliniam saugumui“. Jis aiškino, kad „Telegram“ komanda efektyviau šalina „ekstremistinę propagandą“, pažadėjo remti valdžios institucijas, jei jos nori kovoti su terorizmu nepažeisdamos teisės į susirašinėjimo slaptumą.

2020 m. birželį „Roskomnadzor“ paskelbė, kad nustos blokuoti „Telegram“, nors atitinkamas teismo sprendimas dar tebegaliojo. Tą patį mėnesį po trumpo vizito Serbijoje jis grįžo į Rusiją ir per ateinančius pusantrų metų dar kelis kartus keliavo į šalį. Pastarąjį kartą – 2021 m. spalį. Nors dėl konfliktų su Rusijos valdžios institucijomis P. Durovui neturėjo būti saugu keliauti į gimtinę, jis tai darė nesislapstydamas. Kaip rodo FSB duomenys, tarp Sankt Peterburgo ir Europos miestų verslininkas skraidė reisiniais Rusijos aviakompanijos „Aeroflot“ lėktuvais, be to, nuskrido į Helsinkį, iš kur vyko automobiliu ar traukiniu.

„Važnyje istorii“ daro prielaidą, kad verslininkas šių kelionių metu galėjo lankyti savo tris vaikus, kurių tėvystę yra pripažinęs.

Alternatyvus pasaulis

Didžiausią pavojų kelia „Telegram“ dirbantys nusikaltėliai: prekeiviai narkotikais, ginklais, vaikų pornografija, teroristai. Jų pėdsakų yra atsekę tiek žurnalistai, tiek teisėsauga.

 

Kad ir kokie susitarimai galiotų tarp P. Durovo ir Kremliaus, pastarasis naudojasi „Telegram“ pranašumais – visiška eterio laisve, garantuotu anonimiškumu.

Dar neseniai socialinis tinklas buvo tapęs prieglobsčiu cenzūros užguitiems Kremliaus kritikams, alternatyviai žiniasklaidai, o Rusijoje mažėjant valstybinės televizijos populiarumui, auga šios platformos svarba, ypač – skleidžiant diktatūros naratyvus.

Iš „YouTube“ išprašytas Vladimiras Solovjovas savo energija, liekančią nuo darbo televizijoje ir radijuje, nukreipė į „Telegram“ kanalą. Čia radikaliomis įžvalgomis dalijasi buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, neformaliosios diplomatijos viražus demonstruoja Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ir daugybė vadinamųjų Z propagandininkų.

Per „Telegram“ aktyviai bendrauja ir Rusijos valdžios struktūrų atstovai – teigiama, kad po V. Durovo sulaikymo jiems buvo nurodyta ištrinti savo pokalbių istorijas.

Kaip teigia žinomas žurnalistas Christo Grozevas, masiškai demaskavus Vakaruose dirbusius rusų agentus, atsivėrusias skyles bandoma lopyti per „Telegram“ ieškant užsidirbti norinčių užsienio šalių gyventojų. Šia platforma naudojamasi abiejose Ukrainos fronto pusėse: tinklas padeda palaikyti ryšį su rusų okupuotose Ukrainos žemėse likusiais ukrainiečiais, operatyviai skleisti žinias apie oro pavojų. „Internews“ tyrimo duomenimis, 2023 m. „Telegram“ naudojosi 72 proc. ukrainiečių, o iki plataus masto invazijos 2021 m. – tik 20 proc.

Daugiausia „Telegram“ vartotojų – Indijoje. 2019–2020 m. platforma buvo svarbi protesto judėjimų visame pasaulyje, įskaitant Honkongą, Baltarusiją ir Iraną, priemonė.

Didžiausią pavojų kelia „Telegram“ dirbantys nusikaltėliai: prekeiviai narkotikais, ginklais, vaikų pornografija, teroristai. Jų pėdsakų yra atsekę tiek žurnalistai, tiek teisėsauga.

Pvz., Nyderlandų visuomeninio transliuotojo NOS tyrimų duomenimis, vien pernai 21-oje stebimoje grupėje buvo paskelbta daugiau nei 2,5 mln. pasiūlymų parduoti nelegalių priklausomybę sukeliančių medžiagų. Pernai policija Rygoje sulaikė 78 narkotikų prekyba užsiimančius asmenis, bendravusius per „Telegram“. 2020 m. Vokietijos institucijoms pavyko uždaryti devynias „Telegram“ grupes, naudotas prekybai narkotinėmis medžiagomis, suklastotais dokumentais ir žinomų prekių ženklų klastotėmis. Be „Telegram“ vadovų pagalbos įvairių šalių teisėsaugos struktūroms itin sunku kovoti su šio klondaiko žaidėjais.

Žurnalistai tyrėjai sako iš pačių FSB pareigūnų sužinoję, kad, skirtingai, nei deklaruoja P. Durovas, „Telegram“ vartotojai privatumą gali išsaugoti tik bendraudami slaptais kanalais – visais kitais atvejais jų susirašinėjimas prieinamas FSB.

Atmetė Paryžiaus siūlymą?

Anot „Le Canard Anchaine“, rugpjūčio 24-ąją Paryžiaus oro uoste sulaikytas P. Durovas pareigūnams sakė atskridęs į susitikimą su  Prancūzijos prezidentu. Prezidentūra šią žinią paneigė, nors, kaip teigia „Wall Street Journal“, P. Durovas ir Emmanuelis Macronas iš tiesų yra matęsi.

2018-aisiais pietų susitikęs su verslininku Prancūzijos lyderis pasiūlė „Telegram“ įkūrėjui perkelti bendrovės būstinę į Paryžių. Rusas atsisakė. Per susitikimą buvo aptartas ir Prancūzijos pilietybės klausimas – juo verslininkas tapo gerokai vėliau, 2021 m.

Anot leidinio šaltinių, 2017 m. Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų žvalgybos tarnybos per bendrą operaciją „Purpurinė muzika“ buvo įsilaužę į V. Durovo aifoną. Priežastis – susirūpinimas dėl tuo metu Vakarams didelę grėsmę kėlusios „Islamo valstybės“ teroristų, kurie naudojosi „Telegram“ išpuoliams planuoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių