Karališkojo meno istoriko Anthony Blunto bylos yra tarp britų žvalgybos agentūros MI5 bylų, kurias antradienį paskelbė JK nacionalinis archyvas. Jos naujai nušviečia su Kembridžo universitetu susijusią ir XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje veikusią šnipų grupuotę, kurios nariai iš pačios JK žvalgybininkų bendruomenės išdavinėjo paslaptis Sovietų Sąjungai.

A. Bluntas, dirbęs Bakingamo rūmuose karalienės paveikslų ekspertu, daugelį metų buvo įtariamas, o 1964-aisiais galiausiai prisipažino, kad Antrojo pasaulinio karo metais būdamas MI5 aukšto rango pareigūnu perdavė slaptos informacijos sovietų agentams.

Vienoje iš naujai paviešintų bylų vienas MI5 pareigūnas pažymi, kad meno istorikas sakė pajutęs didžiulį palengvėjimą, kai atsikratė tokios naštos. Mainais už suteiktą informaciją A. Bluntui buvo leista išsaugoti darbą, riterio titulą ir visuomeninę padėtį, o karalienė, regis, liko nežinioje.

1972-aisiais jos asmeninis sekretorius Martinas Charteris sakė MI5 vadovui Michaelui Hanley'ui, kad „karalienė nežinojo, ir jis nematė jokios prasmės jai apie tai dabar pasakoti“, nes „tai tik padidintų jos rūpesčius, o dėl jo jau nieko negalima padaryti“.

Vyriausybė nusprendė apie tai pranešti monarchei 1973-aisiais, A. Bluntui susirgus. Baimintasi, kad žiniasklaidoje kils triukšmas, kai A. Bluntas mirs ir žurnalistai galės skelbti straipsnius nebijodami ieškinių dėl šmeižto.

M. Charteris pranešė, kad monarchė viską priėmė labai ramiai, nenustebo ir prisiminė, kad jis buvo įtarinėjamas dar 6-ojo dešimtmečio pradžioje. Istorikas Christopheris Andrew oficialioje MI5 istorijoje teigia, kad karalienei apie A. Bluntą anksčiau buvo pranešta nesileidžiant į detales.

1979-ųjų lapkritį tuometinė ministrė pirmininkė Margaret Thatcher Bendruomenių Rūmuose viešai demaskavo A. Bluntą kaip šnipą. Galiausiai iš jo buvo atimtas riterio titulas, tačiau jis niekada nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir mirė 1983-aisiais, sulaukęs 75 metų.

JK žvalgybos tarnybų saugomos bylos paprastai būna įslaptintos kelis dešimtmečius, tačiau agentūros pamažu siekia didesnio atvirumo. Kai kurie iš naujai paskelbtų dokumentų bus eksponuojami parodoje „MI5: oficialios paslaptys“; ji vėliau šiais metais bus atidaryta Nacionaliniame archyve Londone.

Du iš Kembridžo šnipų – Donaldas Macleanas ir Guy Burgesas – 1951-aisiais pabėgo į Rusiją. Trečiasis, Kimas Philby, tęsė darbą užsienio žvalgybos agentūroje MI6, nors ir kėlė įtarimų. Daugėjant įrodymų apie jo dviveidiškumą, 1963-ųjų sausį Beirute jį išprovokavo draugas ir kolega MI6 Nicholas Elliottas.

Išslaptintose bylose galima rasti spausdintą K. Philby prisipažinimą ir jo pokalbio su N. Elliottu nuorašą.

Jame K. Philby prisipažino išdavęs Konstantiną Volkovą, KGB pareigūną, kuris 1945-aisiais bandė perbėgti į Vakarus su informacija apie „kurmius“ britų žvalgyboje, įskaitant patį K. Philby. Dėl brito įsikišimo K. Volkovas buvo pagrobtas Stambule ir nugabentas į Maskvą, kur jam įvykdyta mirties bausmė.

N. Elliottas pranešė, kad K. Philby sakė, jog jei jam vėl tektų gyventi savo gyvenimą, jis tikriausiai elgtųsi taip pat.

„Aš tikrai jaučiau didžiulę ištikimybę MI6. Ten su manimi buvo elgiamasi labai, labai gerai ir aš ten susiradau nuostabių draugų, – sakęs K. Philby. – Tačiau didžiausias įkvėpimas buvo kita pusė.“

K. Philby sakė N. Elliottui, kad dabar, kai jis buvo demaskuotas, jam tenka rinktis savižudybę arba baudžiamąją atsakomybę. Tačiau vietoje to jis pabėgo į Maskvą, kur 1988-aisiais mirė.

Kembridžo šnipai įkvėpė daugybę knygų, filmų ir televizijos laidų, įskaitant 2023-ųjų serialą „Šnipas tarp draugų“ (A Spy Among Friends), kuriame Guy Pearce'as vaidina K. Philby, o Damianas Lewisas – N. Elliottą. A. Bluntas figūravo 2019-ųjų seriale „Karūna“ (The Crown), kur jį vaidino Samuelis Westas.