„Taip, mes erziname, trukdome žmonėms, kurie važiuoja į darbus, sunkvežimių vairuotojams, kurie veža. Tai aišku, kad trukdome, bet jei nesusibursime, niekada nieko negausime“, – kalbėjo vyras.

Prancūzų žemdirbiai ir gyvulių augintojai piktinasi, kad parduodami pieną po 40 centų bei kitą savo produkciją perdirbėjams, jie nebegali išgyventi.

„Turiu du berniukus, nė vienas iš jų nenori dirbti šio darbo. Neturime atostogų, uždirbame pusantro tūkstančio per mėnesį, todėl triukšmaujame“, – teigė vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prancūzų ūkininkai reikalauja, kad vyriausybė nenaikintų lengvatos degalams, apribotų reikalavimus dėl pievų ir pakrančių sanitarinių zonų bei suvaldytų pigios ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos srautus.

Nors protestai sutrikdė eismą Prancūzijos keliuose, nemaža dalis eilinių prancūzų supranta, kad savo interesus privalu ginti, neretai pačiomis aršiausiomis priemonėmis.

„Viskas dabar prastai, todėl tai, ką jie daro, man atrodo, normalu. Manau, kad už darbą, kurį jie padaro, jiems mokama nepakankamai“, – aiškino vyras.

Prancūzijos vyriausybė žada padėti savo ūkininkams, kurie sudaro apie pustrečio procento šalies gyventojų ir pagamina apie 1,7 procento šalies BVP.

Ji jau pažadėjo pinigų vynuogių augintojams dėl mažėjančio vyno vartojimo, ir ūkininkams, nukentėjusiems nuo potvynių šiaurėje bei galvijų ligų pietuose.

Lenkijoje, kur žemės ūkio dalis ekonomikoje yra kiek didesnė nei 2 proc., vietos ūkininkai daugiausiai protestuoja dėl ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos, kuri gerokai iškraipo konkurenciją.

Kol kai kurie ūkininkai Prancūzijoje laisto vietos valdžios pastatus srutomis ir degina ten šiaudus, gal bent dalį visų šių problemų pavyks išspręsti naujam Europos Komisijos įkurtam forumui, kuris įpareigotas iki vasaros vidurio pateikti strateginio lygio rekomendacijų dėl Europos Sąjungos žemės ūkio ateities.

Tam tikslui suburti visų suinteresuotų pusių atstovai bandys rasti veiksmingų kompromisų.

„Pavyzdžiui, kaip pakelti ūkininkų gyvenimo standartus ir kaimo bendruomenių patrauklumą? Kaip žemės ūkis gali būti tvarus planetos mastu? Kaip geriau galime įkinkyti žinias ir technologijas, kaip patobulinti Europos maisto sistemą, kad ji atlaikytų konkurenciją ir klestėtų? Tai tik keli mums iškilę klausimai“, – nurodė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Užblokavo į Paryžių vedantį greitkelį, kad išsikovotų nuolaidų

Penktadienio rytą iš Paryžiaus į šiaurę vedantis A1 greitkelis buvo užblokuotas traktorių ir šieno rulonų, todėl susidarė didelės spūstys.

Pagrindinė Prancūzijos ūkininkų profsąjunga FNSEA taip pat paskelbė apie planus blokuoti daugiau pagrindinių kelių aplink Paryžių, taip didindama spaudimą vyriausybei reaguoti į jų reikalavimus dėl pajamų, mokesčių ir taisyklių.

„Šiandien laukiame atsakymų iš ministro pirmininko, o jei jų negausime, judėjimas tęsis“, – sakė Jeremy Allard'as (Džeremi Aliaras), ūkininkų profsąjungos narys iš Šiaurės Prancūzijos, dalyvaujantis blokadoje.

„Galbūt tokiu būdu sustabdę Prancūziją gausime atsakymus“, – pritarė Charles'is Demeyeris (Šarlis Demejeris), salotinių trūkažolių augintojas iš šiaurinės šalies dalies.

Pietuose nuo Liono regiono iki Ispanijos sienos buvo uždaryta apie 400 km greitkelio.

Su pirmąja didele krize susidūręs ministras pirmininkas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) penktadienį turėtų pranešti apie nuolaidas, kadangi likus keliems mėnesiams iki Europos Parlamento rinkimų ministrai stengiasi, kad nepasitenkinimas neišplistų.

Apie ūkininkų planus apsupti sostinę pranešta kelios dienos po to, kai buvo sutrikdytas greitkelių eismas, per didžiuosius miestus važiavo vilkikų kolonos ir vyko protestai prie vyriausybės pastatų.

„Tai mus slegia“

Kai žemdirbių judėjimas pasiekė naujas aukštumas ir prasidėjo dideli protestai bei blokados, ketvirtadienį G. Attalis surinko savo ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministrus.

FNSEA duomenimis, mitinguose dalyvavo apie 55 tūkst. žmonių.

Vyriausybė pateikė „konkrečių pasiūlymų dėl supaprastinimo priemonių“, kurie bus paskelbti penktadienį, kai G. Attalis apsilankys Aukštutinės Garonos departamente Pietvakarių Prancūzijoje, kur buvo užblokuoti pirmieji greitkeliai.

Be G. Attalio pasiūlymų, penktadienį ministrams bus pateikta naujausia informacija apie prekybos centrų ir jų tiekėjų derybas dėl maisto produktų pirkimo, kuriomis siekiama papildyti ūkininkų pajamas.

Ūkininkai piktinosi, kad, jų teigimu, prekybos centrai ir pramoniniai pirkėjai mažina produkcijos supirkimo kainas, taip pat dėl sudėtingų aplinkosaugos taisyklių.

Tačiau paskutinis lašas daugeliui buvo laipsniškas mokesčių lengvatos dyzelinui, skirtam žemės ūkio įrangai, panaikinimas.

Žemės ūkio degalų mokestis „yra tikras prioritetas ir esminis išlaidų mažinimo veiksnys“, sakė Thierry Cazemajou (Tjeri Kazemažu), kuris augina kukurūzus ir šparagines pupeles stambiam konservuotų daržovių prekės ženklui.

„Tai mus slegia“, – teigė jis.

Kiti ragino nustatyti privalomas minimalias žemės ūkio produktų kainas, greičiau išmokėti paramą arba sustabdyti pesticidų naudojimo apribojimus.

Kai kuriuos iš 140 FNSEA reikalavimų būtų galima įgyvendinti tik priėmus naujus teisės aktus arba vedant sudėtingas derybas Europos Sąjungos lygmeniu.

Demonstrantai taip pat atkreipė dėmesį į pasipiktinimą keliančius ES ir maisto produktų eksportuotojų laisvosios prekybos susitarimus, ypač vis dar rengiamą susitarimą su Pietų Amerikos MERCOSUR bloku.

Ūkininkai kaltina savo konkurentus užsienyje, kurie nėra ES piliečiai, kad jiems netaikomi tie patys standartai, pavyzdžiui, pesticidų naudojimo srityje.

Policija laikosi

Pareigūnai iki šiol vengė jėga įsikišti į kelių blokadas ir kitas protesto formas, įskaitant vyriausybinių pastatų ir maisto pramonės objektų, tokių kaip prekybos centrai ir sandėliai, apgadinimą ar įsilaužimą į juos.

„Nėra jokios priežasties, kuri galėtų pateisinti turto gadinimą ar smurtą (...), (bet) šiuo metu, deja, yra ūkininkų, kurie jaučiasi beviltiškai“, – transliuotojui „Sud Radio“ sakė Jaunųjų ūkininkų (JA) profsąjungos vadovas Arnaud Gaillot (Arno Gejo).

„Negalima leisti, kad situacija pablogėtų. Vyriausybė negali siųsti žinios, kad jai nerūpi arba kad ji nesilaiko savo įsipareigojimų“, – pridūrė jis.

Prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) vyriausybė vis dar prisimena 2018–2019 metų „geltonųjų liemenių“ judėjimą, kuris sutelkė daugybę žmonių visoje Prancūzijos visuomenėje ir per kurį įvyko demonstrantų ir policijos susirėmimai.

Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) sakė, kad ūkininkai nekenkia policijos pareigūnams ir nedegina visuomeninių pastatų. Tai netiesiogiai kontrastuoja su 2023 metų vasarą savaitę trukusiomis riaušėmis, kurias išprovokavo policijos pareigūnai, nušovę paauglį vairuotoją.