„Reikės naujo įstatymo“, – sekmadienį transliuotojui BFMTV sakė vyriausybės atstovė Maud Bregeon (Mod Brežon).

Vyriausybės planas sugriežtinti imigracijos politiką ir pasienio kontrolę rodo, kad po šią vasarą vykusių pirmalaikių parlamento rinkimų, neatskleidusių aiškaus nugalėtojo, Prancūzijos politikoje įvyko ryškus poslinkis į dešinę.

Ministro pirmininko Michelio Barnier (Mišelio Barnjė) vyriausybė tikisi, kad įstatymo projektas bus pateiktas parlamentui 2025-ųjų pradžioje.

Po to, kai rugsėjį buvo išprievartauta ir nužudyta Paryžiuje studijavusi mergina, o įtariamu užpuoliku įvardytas marokietis, Prancūzijoje dar labiau įsiplieskė diskusijos dėl imigracijos.

Vyriausybė nori pratęsti pavojingais laikomų dokumentų neturinčių migrantų sulaikymo laikotarpį, kad galėtų efektyviau vykdyti deportavimo įsakymus.

Svarstoma pailginti maksimalų sulaikymo terminą nuo 90 iki 210 dienų. Šiuo metu asmenis tokiam laikui sulaikyti galima tik teroristinių nusikaltimų atveju.

„Neatmetame galimybės svarstyti kitas nuostatas“, – teigė M. Bregeon, pridurdama, kad neturėtų būti „jokių tabu, kai kalbama apie prancūzų apsaugą“.

Pernai gruodį Prancūzija jau priėmė prieštaringą imigracijos įstatymą,

Įstatymo projektas buvo sugriežtintas, kad sulauktų dešiniojo sparno parlamentarų ir griežtosios linijos šalininkų paramos.

Tačiau aukščiausioji šalies konstitucinė institucija pasmerkė daugumą naujų pakeitimų. Daugelio jų buvo atsisakyta prieš prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) pasirašant įstatymą.

Konstitucinės tarybos panaikintos priemonės „bus pagrindas naujam imigracijos įstatymo projektui“, naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės šaltinis.

„Kai kurios iš jų gali būti pakeistos ir papildytos“, – pridūrė jis.

Naujasis Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau (Briunas Retajo) pažadėjo griežtai kovoti su imigracija. Vos po kelių dienų, kai pradėjo darbą, B. Retailleau sukėlė diskusijas, tvirtindamas, kad „teisinė valstybė nėra nei neapčiuopiama, nei šventa“.

B. Retailleau, kuris anksčiau vadovavo Respublikonų partijos atstovams Senate, buvo laikomas pagrindiniu praėjusiais metais priimto griežto teisės akto iniciatoriumi.

Be kitų priemonių, jis nori sugrąžinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą gyvenimą šalyje.

Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis), M. Barnier pirmtakas, o dabar E. Macrono partijos „Atgimimas“ (Renaissance) grupės lyderis parlamente, pirmadienį sakė, kad naujasis imigracijos įstatymas neatrodo kaip „visiškas prioritetas“.

„Priimti įstatymą vien dėl įstatymo nėra prasmės“, – transliuotojui „France Inter“ sakė jis.

Jis pažymėjo, kad „pirmiausia reikia imtis veiksmų, kad valstybė iš tiesų galėtų kontroliuoti, kas atvyksta į Prancūziją ir iš jos išvyksta“.