Iššūkis D.Trumpui?

Trys iš keturių šios savaitės pradžioje paleistų raketų nukrito provokuojamai arti Japonijos krantų, šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje. Japonijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų yra dislokuotos amerikiečių karinės pajėgos.

Šis akibrokštas laikomas Pchenjano iššūkiu JAV prezidentui Donaldui Trumpui.

D.Trumpas, kurio retorika apie Rytų Azijos regiono problemas per rinkimų kampanija buvo sukėlusi susirūpinimą, pasikalbėjo telefonu su Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiais bei patikino juos, kad Vašingtono įsipareigojimai užtikrinti savo sąjungininkių saugumą lieka "tvirti kaip geležis".

"JAV pademonstruos Pchenjanui, kad jo veiksmai sukels labai sunkių padarinių", – buvo sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Manoma, kad Pchenjanas ryžtingai siekia pasigaminti tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių pasiekti netgi taikinius JAV žemyninėje dalyje.

Vykdydama šią programą komunistinė šalis pastaraisiais metais pasiekė didelę pažangą, nors lieka klausimų dėl jos gebėjimo sukurti patikimų technologijų, kurios leistų raketų kovinėms galvutėms sugrįžti į Žemės atmosferą ir smogti pasirinktiems taikiniams.

Neaišku, ar Pchenjanas jau turi pakankamai mažų gabaritų branduolinių užtaisų, kad juos būtų galima sumontuoti ant balistinės raketos.

Lyderis patenkintas

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos draudžia Šiaurės Korėjai naudoti bet kokias balistinių raketų technologijas. JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų (JT) Nikki Haley savo žinutėje socialiniame tinkle "Twitter" rašė, kad pasaulis neleis Šiaurės Korėjai toliau eiti destruktyviu keliu.

Vis dėlto šeši JT sankcijų paketai, paskelbti Šiaurės Korėjai nuo jos pirmojo branduolinio bandymo, įvykdyto 2006 m., nesugebėjo sustabdyti Pchenjano branduolinės programos. Šiaurės Korėja teigia, kad jos branduolinis arsenalo paskirtis yra gynybinė.

Valstybinė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA pranešė, kad įsakymą pradėti balistinių raketų pratybas davė šalies vadovas Kim Jong-unas.

"Raketų (dūmų) pėdsakai buvo puota jo akims", – teigta KCNA pranešime, kuriame taip pat nurodyta, jog šalies lyderis pagyrė raketas paleidusį Mjongano artilerijos dalinį.

"Keturios vienu metu paleistos balistinės raketos buvo tokios tikslios, kad atrodė tarsi išsirikiavusi akrobatinio skraidymo trupė, – aiškino KCNA. – Šiose pratybose dalyvavusiems kariniams daliniams yra patikėta prireikus smogti JAV imperialistinių agresorių bazėms Japonijoje."

KCNA pridūrė, kad pastarasis Šiaurės Korėjos raketų paleidimas pademonstravo šalies pasiruošimą nušluoti priešo pajėgas "negailestingu branduoliniu smūgiu".

Didelė didelė problema

Šiaurė Korėja dažnai grasina savo varžovams, o pernai susprogdino du branduolinius užtaisus ir išbandė virtinę raketų. Tačiau iš šios šalies paleistos raketos pirmąkart pasiekė Japonijos išskirtinę ekonominę zoną.

Pietų Korėjos sostinėje Seule įsikūrusio Asano politikos studijų instituto analitikas Choi Kangas sakė, kad šis raketų paleidimas – rimtas perspėjimas Tokijui.

"Šiaurės Korėja demonstruoja, kad jos taikiniai jau nebeapsiriboja tik Korėjos pusiasaliu, tarp jų bet kuriuo metu gali atsidurti Japonija ir netgi JAV", – įspėjo analitikas.

D.Trumpas yra ne kartą sakęs, kad Šiaurės Korėjos klausimas yra "didelė didelė problema" ir kad jis bus sprendžiamas labai griežtai.

Baltųjų rūmų atstovas Seanas Spiceris sakė, kad administracija imasi priemonių "sustiprinti mūsų galimybėms apsiginti nuo Šiaurės Korėjos balistinių raketų".

Dienraštis "The New York Times" praeitą savaitgalį pranešė, kad ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos administracija vykdė kibernetines atakas prieš Šiaurės Korėją, mėgindama sutrikdyti raketų paleidimo procedūras arba jau pakilusių raketų skrydžius.

Ragina nurimti

Augant įtampai Korėjos pusiasalyje, Kinija paragino Pchenjaną nebeplėtoti savo branduolinio ir raketinio arsenalo mainais į JAV ir Pietų Korėjos karinių mokymų nutraukimą, kad šios valstybės išvengtų priešpriešinio susidūrimo.

"Tam, kad neutralizuotume (Korėjos) pusiasaliui gresiančią krizę, siūlome, jog Šiaurės Korėja pirmiausia nutrauktų savo branduolinę ir raketinę veiklą mainais į didelio masto JAV ir Pietų Korėjos karinių mokymų nutraukimą", – pastebėjo Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi.

"Abi pusės yra lyg du greitėjantys traukiniai, važiuojantys vienas priešais kitą, ir nė viena pusė nesiruošia užleisti kelio. Klausimas toks, ar abi pusės tikrai pasirengusios priešpriešiniam susidūrimui? Dabar mūsų prioritetas yra uždegti raudoną šviesos signalą ir abiejuose traukiniuose nuspausti stabdžių pedalą", – pridūrė jis.

Seulas ir Vašingtonas šią savaitę pradėjo kasmet rengiamas karines pratybas, kurios visada siutina Pchenjaną.

Be to, JAV informavo pradėjusios dislokuoti Pietų Korėjoje priešraketinės gynybos sistemą, nukreiptą į Šiaurės Korėją, nors Kinija ir Rusija laiko ją grėsme savo saugumo interesams.

Kiniją siutina priešraketinė sistema

• JAV pradėjo dislokuoti Pietų Korėjoje didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemą (angl. Terminal High Altitude Air Defense, THAAD).

• Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų Ramiojo vandenyno štabas pranešė, kad į Pietų Korėją atgabenti pirmieji THAAD elementai ir kad šios sistemos paskirtis – ginti Amerikos sąjungininkę nuo potencialių Šiaurės Korėjos raketų atakų.

• Kinija atsakė, jog lieka griežtai nusistačiusi prieš THAAD dislokavimą ir pažadėjo "ryžtingai imtis būtinų priemonių", kad apgintų savo saugumo interesus.

• Kinija, veto teisę turinti nuolatinė Saugumo Tarybos narė ir Pchenjano pagrindinė sąjungininkė, argumentavo, kad dislokavus THAAD padėtis Korėjos pusiasalyje dar labiau destabilizuosis.