Autoritarinėje Vidurio Azijos valstybėje sekmadienį įvyko balsavimas, kuriame nedalyvavo nė viena tikroji opozicijos partija, nors neseniai išrinktas lyderis Kassymas-Jomartas Tokayevas pažadėjo palaipsniui vykdyti reformas.

„Kadangi visos rinkimuose dalyvavusios politinės partijos palaikė valdančiosios partijos politiką, kampanija nebuvo konkurencinga, o rinkėjai neturėjo tikrų politinių alternatyvų, iš kurių galėtų rinktis“, – rašoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pranešime.

Buvusios sovietinės respublikos rinkimų pareigūnai pirmadienį patvirtino, kad valdančioji partija „Nur Otan“ laimėjo surinkusi 71 proc. balsų.

ESBO teigimu, ankstesnių stebėjimo misijų rekomendacijos dėl „pagrindinių laisvių“ nebuvo visiškai įgyvendintos.

„Asociacijų, susirinkimų ir saviraiškos laisvės apribojimai turėjo neigiamos įtakos kampanijos veiklai, kuri prieš rinkimus buvo santūri“, – priduriama pareiškime.

Nors J.-K. Tokayevas žadėjo, kad policija elgsis su protestuotojais „neperžengdama įstatymų“, sekmadienį atsidarius balsavimo punktams buvo sulaikyti dešimtys vyriausybės kritikų.

Didžiausiame Almatos mieste riaušių policija tvyrant šalčiui kelioms valandoms buvo apsupusi keletą dešimčių protestuotojų.

67 metų K.-J. Tokayevas pažadėjo vykdyti reformas, perėmęs valstybės vadovo pareigas iš ankstesnio lyderio Nursultano Nazarbayevo, 2019 metų pradžioje nusprendusio pasitraukti iš prezidento posto, kuriame dirbo beveik tris dešimtmečius.

Opozicine pasiskelbusi Nacionalinė socialdemokratų partija, nepatekusi į parlamentą per ankstesnius trejus visuotinius rinkimus, reikšdama protestą boikotavo sekmadienį įvykusį balsavimą.

Sekmadienį vykusiuose Kirgizijos prezidento rinkimuose trūko „lygių galimybių“, nes pergalę pasiekęs kandidatas Sadyras Žaparovas turėjo kur kas didesnį finansavimą, leidusį surengti gerokai aktyvesnę rinkimų kampaniją, teigia tarptautiniai rinkimų stebėtojai.

„Jei Kirgizija nori įgyvendinti savo gyventojų norą pasiekti funkcionuojančią demokratiją, visiškai sąžininga konkurencija su lygiomis galimybėmis yra kritiškai svarbi. Šiuo atveju taip nebuvo“, – sakoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pranešime.

Tiesa, ESBO tikino, kad rinkimai ir kartu vykęs referendumas dėl Vyriausybės reformų buvo „iš esmės gerai suorganizuotas“.

Rezultatai rodo, kad populistas S. Žaparovas laimėjo rinkimus surinkęs beveik 80 proc. rinkėjų balsų. 52-ejų politikas iki spalio buvo kalinamas, kai per jo šalininkų masinius protestus jis buvo paleistas.

Centrinės rinkimų komisijos duomenys rodo, kad antroje vietoje su vos 7 proc. balsų liko nacionalistinių pažiūrų Adachanas Madumarovas.