Helsinkio pakraštyje šaudyklą skrodžia kulkos iš pistoletų „Glock“. Sąlygos imituoja miestą, o taikiniai – žmogų. Maskuojamaisiais drabužiais apsirengę rezervistai žino, kodėl jie čia. Ne tik dėl adrenalino. Išbudino grėsminga kaimynė, pasirinkusi pirmą auką – Ukrainą.

„Kai kurie – tik dėl pramogos, kiti galbūt dėl mūsų rytinės kaimynės. Girdėjau komentarų, kad jie grįžo į rezervą dėl Rusijos puolimo“, – šnekėjo ugniagesys, rezervistas Miikka Kallio.

Ir nežinia, ar Rusija neužsimanys kito grobio. Suomiai žino – jų siena su Rusija tęsiasi virš 1 300 km. Tad karinių kursų populiarumas išaugęs kone dvigubai.

„Buvome užmerkę akis prieš Ukrainą. Dabar ji mums primena, kad tie kiti nepasikeitė. Mes turime pasirūpinti, kad ir kas ateitų iš Rytų į Suomiją, mes išgyvensime ir pasirūpinsime savimi“, – kalbėjo Suomijos rezervistų asociacijos vadovė Minna Nenonen.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

47-erių rezervistas, tarnavęs taikdariu Kosove, sakė, kad daugiausiai treniruojasi 30-mečiai ir 40-mečiai.

Suomija – saugi šalis, bet galvoje vis kirba mintys, kad tai įgūdžiai, kurių prireiks.

„Neturime jokių problemų dėl vidaus saugumo – galite palikti telefoną gatvėje ir tikriausiai kitą dieną rasite ten pat. Suomija – saugi šalis, bet galvoje vis kirba mintys, kad tai įgūdžiai, kurių prireiks. Štai kodėl imasi šaudymo ir perka ginklus“, – aiškino Vantos rezervistų asociacijos pirmininkas Antti Kettunenas.

Ir viską pasako skaičiai.

„Kai Rusija užpuolė Ukrainą 2022-ųjų vasarį, mūsų narių gretos išaugo dar 20 tūkstančių. Suomijai tai didžiulis skaičius, dabar mūsų jau per 50 tūkstančių“, – teigė M. Nenonen.

Šiuo metu Suomijoje yra apie 670 šaudyklų. Koalicinė vyriausybė planuoja dar 300.

„Suomijoje visada domėtasi krašto gynyba, bet dėl Rusijos agresijos šis domėjimasis sustiprėjo. Kuo daugiau žmonių galės būti mūsų gynybos sistemoje, tuo geriau mums. Norime suteikti žmonėms daugiau galimybių mokytis šaudyti“, – nurodė politikas, gynybos komiteto pirmininkas Jukka Kopra.

Pernai Suomija tapo 31-ąja NATO nare ir iš karto tapo „priešakinės linijos valstybe“, bet grėsmė ne ten.

„Manau, kad viskas ne dėl NATO, o pasikeitė vėjas, dabar jis pučia iš Rytų“, – pabrėžė A. Kettunenas.