- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) antradienį susitinka su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).
Sutikimo metu jis sieks įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.
Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.
Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.
R. T. Erdoganas, siekiantis būti perrinktas kitais metais, atsidūrė galios pozicijoje, kai įtikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neblokuoti Ukrainos grūdų eksporto.
Praeitą savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Ankaroje. Šio vizito metu jis irgi siekė įtikinti Turkiją ratifikuoti Suomijos ir Švedijos narystę NATO.
„Atėjo laikas pasveikinti Suomiją ir Švediją kaip visavertes NATO nares. Jų prisijungimas padarys mūsų aljansą stipresnį ir mūsų žmones saugesnius“, – teigė J. Stoltenbergas.
Birželį Turkija, Švedija ir Suomija pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.
„Suomija ir Švedija įvykdė savo susitarimus su Turkija“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis pridūrė, kad jų prisijungimas prie NATO bus svarbus įvykis „siekiant pasiųsti aiškią žinutę Rusijai“.
Kurdai ir karas su IS
R. T. Erdoganas palankiai įvertino pažangą, padarytą derybose nuo tada, kai spalį pradėjo dirbti naujoji Švedijos dešiniojo sparno vyriausybė.
Tačiau penktadienį jis trečią kartą per mėnesį pakartojo, kad jo parlamentas oficialiai nepatvirtins Šiaurės šalių NATO dokumentų, kol abi šalys nežengs būtinų „žingsnių“.
Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir reiškiant paramą Sirijos šiaurėje veikiantiems kurdų Liaudies apsaugos daliniams (YPG).
Daugelį metų sukilimą prieš Turkijos valstybę vykdančią PKK Ankara ir dauguma jos Vakarų sąjungininkių yra paskelbusios teroristine organizacija.
Tačiau YPG yra svarbi JAV vadovaujamo karinio aljanso, kovojančio su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje, dalyvė.
Nors Švedija anksčiau yra išreiškusi paramą YPG ir jų politiniam sparnui Demokratinės sąjungos partijai (PYD), panašu, kad U. Kristerssono vyriausybė nuo jos atsiriboja.
„Šios organizacijos yra pernelyg glaudžiai susijusios su PKK, kuri yra įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą“, – šeštadienį sakė užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas).
„Geriausias momentas“
Nepaisant pasikeitusios Stokholmo pozicijos, kai kurie analitikai mano, kad 2023 metų birželį Turkijoje vyksiantys prezidento ir parlamento rinkimai gali dar labiau užvilkinti Šiaurės šalių paraiškų dėl narystės NATO patvirtinimą.
„Turkijos pusė ratifikuos jų narystę, kai pajus, kad tai geriausias momentas“ tam padaryti, prognozuoja Madrido Carloso III (Karloso III) universiteto Europos geopolitikos profesorė Ilke Toygur (Ilkė Toigiur).
„Manau, kad per tą laiką spaudimas didės, tačiau jaučiu, kad daugelis NATO šalių jau dabar mano, kad plėtra įvyks kitais metais, galbūt net antrąjį kitų metų pusmetį“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
„Plačiai manoma, kad Turkija bando derėtis ir dėl kitų dalykų, – teigė I. Toygur. – Tai gali būti F-16 [naikinuvai]. Tai gali būti susiję su bendrais santykiais su Rusija.“
Įtakingi JAV senatoriai pagrasino blokuoti JAV naikintuvų F-16 pardavimą Ankarai, jei Turkija nenutrauks ginčo su Graikija dėl jūrų sienų ir gamtinių dujų telkinių Viduržemio jūroje.
Turkija, kuri siekia palaikyti gerus santykius ir su Ukraina, ir su Rusija, neprisijungė prie Vakarų sankcijų Maskvai, įsigijo Rusijos priešraketinės gynybos sistemą ir tiekia Kyjivui kovinius bepiločius orlaivius.
„Dar neaišku, ar R. T. Erdoganas mano, kad gavo pakankamai geros valios ženklų iš Švedijos ir todėl jo politinis ir karinis interesas yra paskelbti pergalę, ar jis mano, kad dabartinės linijos laikymasis pasitarnaus jo perrinkimo kampanijai“, – sakė vienas Europos diplomatinis šaltinis.
Vis dėlto šaltinis teigė, kad vis dar yra „pagrįsta tikimybė“, jog Turkijos parlamentas iki 2023 metų birželį vyksiančių rinkimų patvirtins Šiaurės šalių narystės NATO siekius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prancūzijos parlamento rinkimai: dužo M. Le Pen viltys
Sekmadienį vykusiuose Prancūzijos parlamento rinkimuose pirmauja plati kairiųjų koalicija, lenkdama tiek šalies prezidento Emmanuelio Macrono centristus, tiek kraštutinius dešiniuosius, tačiau nė viena grupė neiškovojo absoli...
-
Ministras: Nyderlandai nedelsdami pradės tiekti Ukrainai naikintuvus F-16
Nyderlandai nedelsdami pradės tiekti Ukrainai naikintuvus F-16, pranešė užsienio reikalų ministras Casparas Veldkampas (Kasparas Veldkampas). ...
-
Naujasis JK premjeras ragina atsargiai elgtis Izraelio ir Libano pasienyje
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris sekmadienį paragino visas puses atsargiai elgtis Izraelio ir Libano pasienyje. ...
-
Popiežius Pranciškus: demokratijos būklė pasaulyje nėra gera
Popiežius Pranciškus sekmadienį per trumpą vizitą Italijos šiaurės rytuose esančiame Triesto mieste apgailestavo dėl demokratijos būklės ir perspėjo dėl populistų. ...
-
Prancūzijoje – lemiamas parlamento rinkimų ratas6
Prancūzijoje sekmadienį, likus mažiau nei trims valandoms iki antrojo parlamento rinkimų turo balsavimo apylinkių uždarymo, rinkėjų aktyvumas yra didžiausias per pastaruosius keturis dešimtmečius. ...
-
Liepos 7-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Liepos 7-oji, sekmadienis, 27 savaitė. ...
-
Salvadoro prezidentas grasina susidorojimu tiems, kurie kels maisto kainas7
Salvadoro prezidentas Nayibas Bukele (Najibas Bukelė), garsėjantis griežtu susidorojimu su gatvės gaujomis, pagrasino, kad panašią taktiką taikys ir prieš kainų kėlėjus. ...
-
Pagrindiniam Milano tarptautiniam oro uostui bus suteiktas S. Berlusconio vardas3
Pagrindiniam šiaurės Italijos Milano miesto tarptautiniam oro uostui nuspręsta suteikti pernai mirusio buvusio premjero ir žiniasklaidos magnato Silvio Berlusconio vardą. ...
-
Vokietijos kariuomenė palieka oro pajėgų bazę Nigeryje16
Nutrūkus deryboms su Nigerį valdančia chunta, Vokietijos kariuomenė iki rugpjūčio 31-osios nutrauks operacijas savo oro pajėgų bazėje šioje Sahelio šalyje, šeštadienį pranešė Vokietijos gynybos ministerija. ...
-
M. Le Pen prieštarauja ilgojo nuotolio raketų perdavimui Ukrainai
Jeigu „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) turės balsą Prancūzijos vyriausybėje po įvykusių parlamento rinkimų, jis neleis Ukrainai naudoti Prancūzijoje gaminamų ilgojo nuotolio ginklų ginantis nuo Rusijos. Tai pareiškė šios ...