Anot Vilniaus universiteto politologo Kęstučio Girniaus, tai, ką kaip pakaitalą kol kas žada D. Trumpas ne tik primena „Obamacare“, bet šį įstatymą netgi praplečia.

Neturėjo draudimo

„Obamacare“ yra demokratų problema. Mes ją panaikinsime ir padarysime jiems didelę paslaugą. Pradėsime vykdyti planą, kuris panaikins ir pakeis „Obamacare“. Turėsime daug geresnę ir mažiau kainuojančią sveikatos sistemą“, – tvirtino išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Jis žada panaikinti ir pakeisti prieinamos sveikatos priežiūros įstatymą, žinomą kaip „Obamacare“, arba lietuviškai „Obamos priežiūra“. „Obamacare“ – tai 2010 m. prezidento Baracko Obamos priimtas įstatymas, reformavęs Jungtinių Valstijų sveikatos draudimo sistemą. Tai didžiausia sveikatos sistemos pertvarka per pastaruosius penkis dešimtmečius. Ja siekiama, kad draudimą galėtų gauti apie 15 proc. šalies gyventojų, kurie anksčiau tokios galimybės neturėjo.

„Iki kol „Obamacare“ buvo įvesta, daugiau negu 40 mln. amerikiečių neturėjo jokio draudimo, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas K. Girnius. – Amerikoje gydytojų paslaugos nepaprastai brangios. Jei neturi draudimo, neini pas gydytoją, susikaupia visokios ligos. Tada staiga einama gydytis, kai jau yra per vėlu. Tai buvo didelio socialinio neteisingumo požymis, nes daugelis didžiųjų kompanijų, ypač aptarnavimo sferoje, neapdrausdavo savo darbininkų. Kai buvo įvestas šis įstatymas, daugiau kaip 20 mln. pasinaudojo galimybe. Jie apdrausti, gali eiti pas gydytoją ir ne tik gydytis, bet ir tikrinti savo sveikatą.“

Prieš B. Obamos priimtą įstatymą Jungtinių Valstijų gyventojai gydymą gaudavo apsidraudę, kaip ir dabar, privačiose draudimo kompanijose, tačiau draudikai galėdavo nedrausti sergančių žmonių ar skirtingos lyties asmenims taikyti skirtingas draudimo kainas. B. Obamos priimtas įstatymas draudimo kompanijas įpareigoja drausti amerikiečius, nepaisant šių sąlygų. Be to, daugiau kaip 50 darbuotojų turintys verslininkai privalo pasiūlyti jiems draudimą, o smulkiesiems verslininkams ir asmenims, neįperkantiems draudimo, valstybė suteikia paramą.

Neturtingiausi piliečiai nemokamą gydymą anksčiau gaudavo per socialinę sveikatos priežiūros programą „Medicaid“ (liet. „Medicinos pagalba“). Nemokamas draudimas taip pat buvo skiriamas ir sulaukusiems 65-erių metų. Šios programos veikia ir dabar, tačiau sveikatos reformos įstatymas išplėtė „Medicaid“ programą, pagal kurią draudžiami mažiausias pajamas gaunantys asmenys. Valstijoms skiriama lėšų, kad būtų nustatyti tokie kriterijai, kad nemokamą sveikatos draudimą gautų daugiau žmonių. Vis dėlto 19 valstijų iki šiol nesutiko išplėsti „Medicaid“ programos.

Draudimui – penktadalis pajamų

Pagal B. Obamos įvestą sveikatos reformos įstatymą, internete sukurtos savotiškos prekyvietės, panašios į kelionių agentūras ar drabužių internetines parduotuves, kuriose žmonės gali lyginti kainas ir nuspręsti, kur ir kokį draudimą įsigyti. 

„Obamacare“ daro du labai svarbius dalykus, – sako Jungtinių valstijų Sveikatos politikos tyrimų centro UCLA tyrimų direktorė N. Pourat. – Įstatymas užtikrina, kad visų draudimo polisų teikiama nauda būtų standartizuota. Pavyzdžiui, visi polisai suteikia psichinės sveikatos gydymo, motinystės, receptinių vaistų kompensavimą ir kitus dalykus. Tai visapusiškas draudimas. Taip pat svarbu, kad sveikatos draudimą dabar gali gauti ir tie, kuriems jis anksčiau buvo per brangus. Buvo daugiau kaip 40 mln. neapsidraudusių žmonių. Dėl „Obamacare“ šis skaičius smarkiai sumažėjo. Apdrausta daugiau kaip 20 mln. žmonių, nes jie iš federalinės valdžios gavo paramą draudimui įsigyti, o mažiausias pajamas gaunantieji įtraukti į „Medicaid“ sąrašą ir gavo nemokamą draudimą.“

Pagal B. Obamos priimtą sveikatos priežiūros įstatymą, visi Jungtinių Valstijų piliečiai įpareigoti apsidrausti sveikatą. To nedarantiesiems skiriamos vadinamosios sveikatos mokesčio baudos, kurios kasmet didėja ir po 10 metų neapsidraudusiam žmogui, atsižvelgiant į jo pajamas, gali tekti mokėti apie 2 tūkst. dolerių per metus.

Pasak sveikatos politikos specialistės, dėl vėliau augsiančios šios mokesčio baudos geriau apsidrausti. Jos teigimu, nuo asmens amžiaus, gyvenamosios vietos ir pajamų priklausantis sveikatos draudimas Jungtinėse Valstijose yra išties brangus. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais vidutinė amerikiečių šeima sveikatos draudimui turėjo skirti penktadalį, t. y. 21 proc., pajamų. Įmokos kasmet didėja, nes dabar į draudžiamųjų sąrašus įtraukiami ir didelės rizikos vartotojai.

„Jungtinėse Valstijos draudimas labai brangus. Dauguma žmonių negauna jokios paramos. Nepatenkantys į draudimą finansuojančią programą ir jaunesni kaip 65 metų už draudimą turi mokėti patys, o tai vienam žmogui kainuoja tūkstančius dolerių per metus. Tai reiškia, kad didelė pajamų dalis skiriama būtent tam. Dėl to „Obamacare“ teikiama parama ir išplėstos nemokamą draudimą suteikiančios „Medicaid“ programos ribos yra labai reikšmingas pokytis“, – tvirtina N. Pourat.

Vis dėlto, apie 27 mln. JAV gyventojų iki šiol nėra apsidraudę savo sveikatos. „Neapsidraudė tie, kuriems tai draudžia įstatymas, pavyzdžiui, dokumentų neturintys imigrantai. Taip pat nesutikę to daryti asmenys, kurie dažnai yra jauni ar nesupranta, kaip veikia „Obamacare“. Be to tie, kuriems bauda vis dar atrodo per maža“, – aiškina N. Pourat.

Įstatymui prieštarauja iš dalies

Apklausos rodo, kad „Obamacare“ palaiko beveik pusė amerikiečių, o kone tokia pati šalies gyventojų dalis nepritaria šiai sveikatos reformai. „Įvertinus tyrimus, kuriuose žmonėms užduodami konkretesni klausimai, matyti, kad daliai žmonių nepatinka tik kai kurie aspektai, o kitus – jie palaiko. Pavyzdžiui, visų reikalaujama apsidrausti. Kai kuriems žmonėms tai nepatinka. Jie sako, kad nenori būti priversti mokėti už draudimą, net jei yra daug priežasčių tai daryti. Kita vertus, draudimo kompanijos nebegali atsisakyti drausti sergančiųjų tokiomis ligomis, kaip vėžys. Klausiant, ar žmonės palaiko „Obamacare“, atsakymai priklauso nuo to, apie ką konkrečiai jie galvoja“, – sako sveikatos politikos specialistė N. Pourat.

Atstovų Rūmuose daugumą sudarantys respublikonai B. Obamos sveikatos sistemos reformą kritikavo nuo pat pradžių. Anot jų, tai prieštarauja Jungtinių Valstijų vertybėms. Jie sako, kad šis įstatymas primeta per dideles įmokas verslininkams, o dėl to mažėja darbo vietų ir kad apskritai ši sistema per daug kišasi į privatų verslą ir privatų asmenų gyvenimą.

K. Girniaus teigimu, respublikonai šiam sveikatos priežiūros įstatymui prieštarauja. nes esą jis varžo amerikiečių pasirinkimo laisvę ir yra per brangus valstybei.

„Respublikonų partija prieš „Obamacare“ priėmimą ir po jo energingai priešinosi. Nuo įstatymo priėmimo Atstovų rūmai jau kokių 30 kartų priėmė nutarimą panaikinti šitą įstatymą, bet B. Obama tai vetavo. Besipriešinantys sako, kad „Obamacare“ pažeidžia žmonių laisvę, nes jie verčiami apsidrausti. Dar daugiau tvirtina, kad jau dabar Amerika išleidžia 16 proc. BVP sveikatos reikalams. Kuo daugiau žmonių apdrausta, tuo labiau viskas pabrangs ir tuo daugiau turto bus išleista. Remiantys „Obamacare“ labai teisingai nurodo – jeigu draudimas nėra privalomas, žmogus gali ramiai gyventi be jokio draudimo iki kokių 55 metų ir apsidrausti tik tada, kai sveikata pablogėja. Tada valstybė būtų priversta mokėti didelius pinigus gydymui, nors žmogus per visą savo gyvenimą galėjo prisidėti prie tų išlaidų, kurios neišvengiamos“, – aiškina K. Girnius.

Anot jo, nors respublikonai jau šešerius metus kalba apie poreikį panaikinti „Obamacare“ ir sukurti geresnį planą, dabar, kai respublikonai iš tiesų turi valdžią ir galimybę tai padaryti, šių planų nebėra: „D. Trumpas ne tik sako, kad jis panaikins „Obamacare“, bet ir žada, kad apdrausti bus visi. Jeigu visi liks apdrausti, tai bus kažkas panašaus į „Obamacare“. Vadinasi, ši sistema turi likti ir netgi turėtų būti praplėsta. Kitaip sakant, tai itin prieštaringos nuomonės. Nežinia, kaip viskas baigsis.“

Švelnina poziciją

Pats B. Obama visada tvirtino, kad respublikonų siūlymai gali būti įtraukti į „Obamacare“: „Nuo pat derybų pradžios 2009–2010 m. respublikonams sakiau – jeigu jie turi idėjų, kaip tai galėtų veikti geriau, mielai įtraukčiau jas į įstatymą. Bet jie atsakė – ne, mes nenorime to daryti. Priėmus įstatymą pastaruosius šešerius septynerius metus respublikonai sakė, kad gali pakeisti „Obamacare“ ir padaryti, kad visiems būtų geriau, tačiau nepasiūlė jokio pakeitimo, kuriam pritartų bet kuris patikimas sveikatos priežiūros politikos ekspertas. Dabar laikas respublikonams atversti savo kortas. Jeigu jie turi programą, kuri veiktų geriau, ir jei ji iš tiesų veiks, pats pirmas pasakysiu – puiku, galėjote man tai pasakyti 2010 m., juk klausiau.“

Klausimą, kas galėtų pakeisti „Obamacare“ kyla ir N. Pourat: „Koks tas „Obamacare“ pakeičiantis planas? Kol kas niekas jo nepateikė. Girdime daug skirtingų idėjų, tačiau jos nėra tokios visa apimančios kaip „Obamacare“. Jei ketini pakeisti „Obamacare“, pagrindinis klausimas – ar žinai, kaip tai padaryti. „Obamacare“ buvo geriausias kelias. Jis netobulas. Gerinant sveikatos priežiūros sistemą reikia padaryti dar daug dalykų, tačiau niekas nežino, kokie tie pokyčiai.“

Laimėjęs Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus, Baltuosiuose rūmuose Donaldas Trumpas susitiko su Baracku Obama, kur aptarė ir „Obamacare“ sveikatos draudimo reformą. Po šio susitikimo D. Trumpo pozicija kiek sušvelnėjo. Jis sako, kad atsižvelgs į kai kurias B. Obamos rekomendacijas ir kai kurias sveikatos priežiūros įstatymo dalis paliks. Be to, D. Trumpas tvirtina, kad B. Obamos įstatymas kitu bus pakeistas tuo pačiu metu, vos tik bus panaikintas „Obamacare“.

Ekspertai skaičiuoja, kad, panaikinus šį įstatymą, draudimo netektų per 20 mln. amerikiečių. Kadangi D. Trumpas konkrečių planų, koks įstatymas galėtų pakeisti „Obamacare“, nėra pateikęs, yra neaišku, kokia Jungtinių Valstijų sveikatos draudimo sistema bus ateityje.