Turistams Norvegijoje – chaosas dėl keltų

Ne vienas turistas iš Lietuvos, keliaudamas po Norvegiją, jau pateko į vadinamąjį keltų chaosą.

Palikti keltų naudotojai

Kai Lietuvoje prie kokio nors remontuojamo tilto ar kelio šviesoforo susidaro ilgesnės eilės, kyla didelis nepasitenkinimas. Panašiai būna ir prie Smiltynės perkėlos keltų, ypač po kokių nors festivalių Nidoje.

Eilės, chaosas ir didžiulis keleivių antplūdis liepą buvo fiksuojamas ir Norvegijoje prie keltų, kurie plaukioja pagal vakarines šios šalies salas. Šiemet kai kuriose vietose prie vietinių Norvegijos keltų susidarė itin ilgos lengvųjų automobilių ir kemperių eilės.

„Būna ir taip, kad lauki ilgoje eilėje, į keltą nepakliūni ir tik akimis palydi jį visą prikištą, žinodamas, kad kito kelto teks laukti iki rytojaus“, – vietiniams Norvegijos žurnalistams teigė vienas keliautojas Trumsės regione.

Manoma, kad keltų chaosą Norvegijoje iš dalies lemia ir tai, kad dauguma keltų yra nemokami – remiami Norvegijos valstybės, nes jungia nacionalinio lygio automobilių kelius.

„Keltų chaosas tęsiasi ir jis Norvegijai sukurs labai prastą reputaciją. Pilni keltai ir ilgos eilės reiškia, kad žmonėms teks nakvoti kažkur prie krantinių arba važiuoti šimtus kilometrų aplinkkeliais“, – sakė vieno Norvegijos regiono meras.

Kai kuriose vietose tai, ką per valandą ar dvi galima pasiekti keltu, apvažiuoti reikia iki 500 kilometrų ir tenka sugaišti visą dieną, nes Norvegijos keliai nėra Vokietijos magistralės.

Problema: perpildyti keltai vasaros sezono metu – dažni ne tik Norvegijos, bet ir kitų šalių reiškiniai. V. Matučio nuotr.

Auga kemperių populiarumas

Didesnis ar mažesnis chaosas prie keltų Norvegijoje būdavo vos ne kiekvieną vasarą. Šiemet jis dar labiau pastebimas, nes į Norvegiją esą padidėjo turistų su nuosavu transportu srautas.

Apskritai keliaujančiųjų kemperiais srautas Europoje auga. Tai lėmė ir gerokai padidėjusios kainos kruiziniuose laivuose, kai laivybos kompanijos stengiasi išsikapstyti iš pandemijos sukeltų sunkumų.

Manyta, kad per pandemiją žmonės pasitaupė pinigų, todėl noriai naudosis ir pabrangusiais kruiziniais reisais. Taip neatsitiko, kruizinis verslas šiemet prarado apie 30–40 proc. keleivių, palyginus su 2023 m.

Didesnė keliautojų dalis sėdo į kemperius. Tai parodė, kad nei turistų mėgstama Norvegija, nei kitos šalys tokiam srautui nebuvo pasirengusios.

Pabrangus jūrų kruizams, vis daugiau turistų iš kruizinių laivų persėdo į kemperius ir tai sukėlė didžiulių nepatogumų Norvegijoje.

Dėl chaoso prie keltų, kemperių stovėjimo aikštelėse, netgi miestų centruose prie turistams skirtų sustojimo vietų daugelyje Europos šalių atsirado spūstys. Kai kur kemperiai „užtvindė“ ir specialias sunkvežimių sustojimo aikšteles, kurių Europos šalyse, ypač Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, ir taip katastrofiškai trūksta.

Susidūrė su upeivių trūkumu

Vietinės Norvegijos keltų prieplaukos, nedideli miesteliai ar vietovės prie keltų nėra pritaikytos dideliam turistų srautui. Tai nėra jūrų keltų sankaupų vietos su didelėmis aikštelėmis. Įprasta, kad dauguma Norvegijos keltų prieplaukų statytos prieš 40, 50 ir dar daugiau metų, kai beveik niekas dar net nežinojo, kas yra namelis ant ratų.

Dabar chaosas yra didelis, neretai po to, kai išplaukia keltas, krantinėje dar lieka po 100 ir daugiau į keltą netilpusių „namelių“.

Jau minėtas Norvegijos šiaurės regiono meras teigė, kad turistų nepasitenkinimas yra didžiulis. Jam asmeniškai skundęsis ne vienas vokietis ar olandas, kito kelto turėję laukti pusdienį ir ilgiau.

Regiono vadovai Norvegijos valdžiai siūlę spręsti problemą iš esmės – tarpininkauti, kad dažniau pradėtų plaukioti ir didesni keltai.

Susidurta ir su keltų įgulų problema. Neįtikėtina, bet Norvegijoje trūksta vietinių keltų upeivių. Bandyta tartis su jau dirbančiais upeiviais, tačiau ilgesniam ir dažnesniam darbo grafikui pasipriešino Norvegijoje didelę įtaką turinčios profesinės sąjungos.

Manoma, kad šių metų turistinis sezonas Norvegijos šiaurės regione ties Trumse jau yra sugadintas. Realiai kokie nors pokyčiai dėl įgulų ir keltų įmanomi ne anksčiau kaip šių metų rudenį. Pasibaigus vasaros sezonui didelio turistų antplūdžio paprastai jau nebebūna. Ryškesni pokyčiai galimi tik kitų metų vasaros sezoną, tikintis, kad po šių metų chaoso turistai nepaliks Norvegijos, nes ši šalis jiems vis tiek esanti patraukli.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vietinis

Vietinis portretas
Gyvenu daug metų Norvegijoje. Pirmą kart girdžiu kad daug nemokamų keltų. Kiek išmaišęs Norvegijos, esu tik karta plaukęs nemokamai, kai neveikė kortelių skaitytuvas ir nebuvo galima atsiskaityti. Tai kokius čia jūs kuriat mitus man sunku suprast. Apie tokius laukimus, kaip rašot - taip pat absurdas. Vienetiniai atvėjai nebent su atokesnėmis salomis ar vietovėmis, kur retai plaukiama. Bet pagrindinių kelių keltai plugdo greitai, laukt ilgai netenka.

Saras

Saras portretas
Norvegai žmonės kantrūs. Jeigu reikia, tai ir laukia. Atvažiavai, tai ir mokinkis kantrybės. Pas mus normalu gerbti lėčiau važiuojantį, laikytis griežtai greičio riboženklių, anksčiau išvažiuoti, kad nelėktum. Nes susitiksi dviratininką, kurio niekas nelenkia, nes nesaugu, nes susitiksi traktorių, pencininką 60 km/h greičiu važiuojantį, kurio nelenkia, bet ramiai važiuojančius iš paskos ir t.t.

Kauno Dienos raštingiems debiloidams.

Kauno Dienos raštingiems debiloidams. portretas
Linkėjimai iš Norvegijos. Nevažiuokite gink Die į Norvegiją, nes tik neivardintas meras tvirtina jog laukiama kelto paromis. Visi kiti išvyksta sekančiu po 20 min. Klaiki nepagarba skaitytojui, nekalbant apie k.dienos reputaciją.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių