Praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai E. Macronas, pasinaudodamas specialia išlyga be jokio balsavimo prastūmė naująjį įstatymą parlamente, profsąjungos pareiškė, kad masiniai protestai, kuriais siekiama priversti vyriausybę atsistatydinti, tęsis.

Protestuotojai teigia, kad antradienį surengs dar vieną didelę demonstraciją – jau dešimtą nuo tada, kai sausio viduryje prasidėjo protestai prieš prieštaringai vertinamą įstatymą, kuriame numatyta pensinį amžių padidinti nuo 62 metų iki 64 metų.

E. Macronas, kurį, remiantis naujausia apklausa, palankiai vertina tik 28 proc. respondentų, praėjusią savaitę teigė, kad pritaria reformos nepopuliarumui.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) teigė, kad neplanuoja atsisakyti šio įstatymo, tačiau ji pasirengusi naujam dialogui su profesinėmis sąjungomis.

„Turime rasti teisingą kelią...Privalome nusiraminti“, -  sekmadienį interviu metu naujienų agentūrai AFP teigė ji.

Pirmadienį prasidėsiančias derybas su parlamento nariais, politinėmis partijomis, vietos valdžios institucijomis, E. Borne numatė vykdyti artimiausias tris savaites.

Dėl kilusių neramumų buvo atidėtas sekmadienį turėjęs prasidėti Britanijos karaliaus Charleso III (Karolio III) valstybinis vizitas Prancūzijoje.

„Labai paprastas būdas“

Užuot priėmęs Jungtinės Karalystės monarchą ir surengęs pompastišką ceremoniją, E. Macronas Eliziejaus rūmuose susitiko su E. Borne, kitais ministrais ir aukšto rango įstatymų leidėjais bei surengė krizines derybas, pranešė prezidentūra.

Šaltiniai prezidentūroje teigė, kad susitikimo metu E. Borne prezidentui pateikė konsultacinį planą, o vėliau jį turėjo pristatyti ir E. Macrono sąjungininkams bei ministrų kabineto nariams.

Jei profsąjungos sutiks su jos derybų pasiūlymu, manoma, kad premjerė parengs naujas priemones, kuriomis bus siekiama sušvelninti pensijų reformos padarinius, ypač fiziškai sunkiems darbams, vyresnio amžiaus darbuotojų darbo sąlygoms ir kvalifikacijos kėlimui.

Tačiau pirmosios reakcijos nesuteikė daug vilčių.

Nuosaikesnės profsąjungos CFDT lyderis Laurent'as Bergeris (Loranas Bergeris), kuris itin griežtai pasisako prieš pensijų reformą, teigė, kad sutiktų su siūlymu surengti derybas, bet tik tuo atveju, jei ši įstatymas pirmiausia būtų „nustumtas į šalį“.

Jis paragino Prancūzijos vyriausybę imtis „labai rimtų veiksmų pensijų srityje“.

Sekmadienį kairiųjų pažiūrų Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) pareiškė, kad yra labai paprastas būdas atkurti taiką – atšaukti įstatymą.

Protesto judėjimas prieš pensijų reformą virto didžiausia Prancūzijos prezidento antrosios kadencijos vidaus krize, o po to, kai reforma buvo prastumta, Paryžiuje ir kituose miestuose nuolat vyksta policijos ir protestuotojų susirėmimai.