- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) pirmadienį pareiškė, kad Stokholmas neatmeta galimybės leisti karo metu savo teritorijoje laikyti branduolinius ginklus.
Birželio mėnesį Švedijos parlamentas turi balsuoti dėl bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimo (DCA) su JAV, pagal kurį Vašingtonui bus suteikta prieiga prie Švedijoje esančių karinių bazių ir galimybė šioje Skandinavijos šalyje laikyti karinę įrangą bei ginklus.
Šių metų kovą Švedija oficialiai tapo 32-ąja NATO nare po du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo.
Pastarosiomis savaitėmis Švedijos nevyriausybinė organizacija „Svenska freds- och skiljedomsforeningen“ („Švedijos taikos ir arbitražo asociacija“, SPAS) bei kiti ragina į DCA įtraukti papildomą nuostatą, kad Švedija neleis savo teritorijoje laikyti branduolinių ginklų.
Tačiau vyriausybė ne kartą tvirtino, kad konkrečių draudimų nereikia, motyvuodama „plačiu sutarimu dėl branduolinių ginklų“ Švedijoje ir parlamento sprendimu, draudžiančiu branduolinius ginklus šalyje taikos metu.
Tačiau pirmadienį U. Kristerssonas pabrėžė, kad karo metu situacija būtų visai kitokia.
Švedija sprendžia dėl Švedijos teritorijos.
„Karo atveju tai visiškai kitoks klausimas, jis priklausytų tik nuo to, kas nutiktų“, – teigė jis Švedijos nacionaliniam radijui.
„Absoliučiai blogiausiu atveju demokratinės šalys mūsų pasaulio dalyje galiausiai turi sugebėti apsiginti nuo šalių, galinčių mums grasinti branduoliniais ginklais“, – sakė premjeras.
U. Kristerssonas pridūrė, kad bet kokį sprendimą dėl branduolinių ginklų dislokavimo šalyje priimtų pati Švedija, o ne JAV.
„Švedija sprendžia dėl Švedijos teritorijos“, – teigė jis.
Premjeras pabrėžė, jog pagrindinis Švedijos narystės NATO ir gynybos tikslas – užtikrinti, kad karo situacija nesusidarytų.
Pasak jo, jei Ukraina būtų buvusi NATO narė, 2022-aisiais Rusija nebūtų pasiuntusi savo kariuomenės į Ukrainos teritoriją.
Kai prieš dvejus metus tuometinė valdančioji Švedijos socialdemokratų partija pateikė prašymą įstoti į NATO, ji teigė, kad sieks „vienašališkų išlygų dėl branduolinių ginklų dislokavimo ir nuolatinių bazių Švedijos teritorijoje“.
Kaimyninės Danija ir Norvegija, NATO narės, atsisakė leisti užsienio šalims steigti nuolatines karines bazes ar taikos metu dislokuoti branduolinius ginklus jų teritorijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balsavusiųjų apklausa: pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture pirmauja M. Ciolacu
Proeuropietiškų pažiūrų socialdemokratas ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu pirmavo sekmadienį vykusiame pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture, rodo dvi balsavusiųjų apklausos, paskelbtos pasibaigus balsavimui. ...
-
Kalėdinė magija jau gaubia pasaulio miestus
Nepaisant visos komercijos, Kalėdų magija jau gaubia įvairiausius pasaulio miestus – nuo Kopenhagos ir Vienos iki tolimojo Honkongo ir net Tokijo. Nors iki tikrųjų Kalėdų dar visas mėnuo, jų gerbėjai jau švenčia. ...
-
Kandidatas į JAV nacionalinio saugumo patarėjus ragina nutraukti karo Ukrainoje eskalaciją
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kandidatas į nacionalinio saugumo patarėjo postą Mike'as Waltzas (Maikas Volcas) sekmadienį paragino nutraukti Rusijos karo Ukrainoje eskalavimą ir pakvietė abi šalis sėsti prie...
-
Izraelis paskyrė B. Netanyahu sąjungininką naujuoju ambasadoriumi JAV
Izraelio vyriausybė sekmadienį pranešė pritarusi ministro pirmininko Benjamino Netanyahu sąjungininko Yechielio Leiterio paskyrimui šalies ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose. ...
-
Turkijos prezidentas siekia plėsti prekybą su Rusija
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė norintis plėsti Ankaros ir Maskvos prekybą. ...
-
Kremlius: J. Bidenas žlugdo D. Trumpo taikos planus
Kremlius kaltina kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administraciją žlugdant būsimo šalies vadovo Donaldo Trumpo planus išspręsti Ukrainos konfliktą. ...
-
J. Borrellis Libane paragino nedelsiant nutraukti ugnį kare tarp „Hezbollah“ ir Izraelio
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borellis (Žozepas Borelis), atvykęs į Libano sostinę derybų, paragino „nedelsiant sudaryti paliaubas“ kare tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“. ...
-
Tarpiniai rezultatai: Bazelio rinkėjai pritarė 2025-ųjų „Eurovizijos“ finansavimui1
Šveicarijos Bazelio miesto rinkėjai sekmadienį pritarė, kad 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui surengti būtų skirta beveik 38 mln. eurų, rodo tarpiniai rezultatai, gauti netrukus po balsavimo pabaigos. ...
-
M. Podoliakas: V. Putino grasinimai yra absoliučios baimės išraiška
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas „absoliučios baimės“ išraiška pavadino naujausius Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. ...
-
Klimato konferencijoje patvirtinta anglies dioksido kreditų sistema
Klimato konferencijoje COP 29 šalys šeštadienį susitarė priimti 6 straipsnį, kuriuo sukuriamos rinkos, kuriose būtų galima prekiauti anglies dioksido taršos teisėmis. ...