Ukrainos didžiausi privatūs kreditoriai trečiadienį tvirtai gynė savo atsisakymą nurašyti dalį Kijevo skolų, nors toks žingsnis galėtų apsaugoti nuo bankroto šią neturtingą, bet strategiškai svarbią valstybę.

Keturių JAV investicijų milžinių grupė, kontroliuojanti beveik du trečdalius iš 15,3 mlrd. dolerių (13,6 mlrd. eurų) skolų, kurias Kijevas siūlo nurašyti, neigė, kad per griežtai elgiasi su Vakarų šalių sąjungininke Ukraina, taip pat prislėgta karo su prorusiškais separatistais rytiniame pramonės regione.

Kijevas argumentuoja, kad investuotojai pirko Ukrainos euroobligacijas, išleistas ankstesnės Rusijai palankios vyriausybės, todėl dabar turi prisiimti dalį kainos dėl praeitais metais įvykusio sukilimo prieš korupcija susitepusį režimą.

Siūloma Ukrainos skolų restruktūrizacija leistų Kijevui palūkanas mokėti vėliau, o jų suma sumažėtų. Kijevas taip pat nori, kad būtų sumažinta originalių obligacijų vertė, o dėl tokio žingsnio skolintojai galėtų susigrąžinti tik apie 40 centų nuo kiekvieno investuoto dolerio.

Siūlomą „apkarpymą“ specialiai įkurtas obligacijų valdytojų komitetas iš principo vertina labai neigiamai.

„Apkarpymas siunčia klaidingą signalą pasaulio kapitalo rinkoms, kai Ukraina mažiausiai gali sau leisti, kad nuo jos nusigręžtų“, – rašoma skolintojų laiške, kurį paskelbė dienraštis „Financial Times“.

Ši grupė visiškai neminėjo savo ankstesnio reikalavimo, kad Kijevas pasinaudotų išsekusiomis centrinio banko atsargomis, kad galėtų atlikti pribrendusius mokėjimus.

Tą planą praeitą penktadienį griežtai kritikavo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard), ir atrodo, kad dabar jo nebėra pasirenkamų galimybių sąraše.

„Financial Times“ praeitą savaitę argumentavo, kad obligacijų savininkai „turi moralinę pareigą sutikti su restruktūrizacija, kuri sumažintų Ukrainos skolas iki tvaraus lygmens“.

Šie laikraščio komentarai buvo paskelbti įstrigus deryboms dėl priemonių, kurios Kijevui galėtų leisti sutaupyti lėšų per ateinančius ketverius metus. Artėjant galutiniam terminui liepos pradžioje, abi derybų pusės lieka tvirtai įsikibusios savo pozicijų.

Kijevas grasina atsisakyti mokėti už skolų aptarnavimą, jeigu nebus rastas joks sprendinys iki to laiko, kai TVF apsispręs, ar tęsti 17,5 mlrd. dolerių Ukrainos finansinio gelbėjimo programą per savo valdybos posėdį, kuris turėtų įvykti artimiausiomis savaitėmis.

TVF iš pradžių perspėjo, kad jam būtų sudėtinga pervesti tolesnę tos skolinimo programos išmoką – 1,7 mlrd. dolerių – kurios Ukraina laukia nuo praeitų metų pabaigos, jeigu nebūtų pasiektas susitarimas dėl skolų restruktūrizavimo.

Tačiau Ch.Lagarde ir jos pavaduotojas vėliau pasiuntė signalą, kad TVF toliau finansuos Ukrainą, jeigu šalis vykdys sutartas griežto taupymo ir restruktūrizavimo priemones.

TVF lėšos sudaro pagrindinę dalį didesniame 40 mlrd. dolerių finansinio gelbėjimo pakete, kurį sudaro atskirų šalių vyriausybių pagalba, taip pat skolų grąžinimo kalendoriaus pertvarkymo planas.

Tikėtasi, kad Kijevas trečiadienį sumokės 39 mln. dolerių palūkanų už euroobligacijas, nes toks žingsnis leistų tęsti derybas dėl restruktūrizavimo.

Tačiau oficialus pranešimas, ar tie pinigai buvo pervesti skolintojams, veikiausiai bus paskelbtas tik ketvirtadienį.