Vakarų šalys ragina Azerbaidžaną suteikti Kalnų Karabacho gyventojams saugumo garantijas

  • Teksto dydis:

Armėnija ir Azerbaidžanas ketvirtadienį Jungtinėse Tautose susiginčijo po greitos Baku karinės pergalės Kalnų Karabache, o Vakarų valstybės su Prancūzija priešaky paragino Azerbaidžaną suteikti visas saugumo garantijas ginčijamos teritorijos gyventojams.

Po to, kai Azerbaidžano pajėgos antradienį surengė karinę operaciją šioje kalnuotoje teritorijoje, kurioje dominuoja etniniai armėnai ir kurią nuo 10-o dešimtmečio valdė separatistai, Prancūzija sušaukė skubų JT Saugumo Tarybos posėdį.

Susitikimo metu Armėnijos užsienio reikalų ministras Aratas Mirzojanas paragino pasaulį nustoti kalbėti apie dvi puses.

„Konflikte nebėra pusių, tik kaltininkai ir aukos. Jau nebėra konflikto, bet yra realus žiaurumo pavojus“, – pareiškė ministras.

„Tiesiogine prasme visa Kalnų Karabacho teritorija buvo intensyviai ir beatodairiškai apšaudoma iš raketų, sunkiosios artilerijos, įskaitant ir draudžiamą kasetinę amuniciją“, – nurodė A. Mirzojanas.

„Puolimo intensyvumas ir žiaurumas aiškiai rodo, kad siekiama užbaigti etninį armėnų gyventojų valymą“, – pridūrė jis.

Anot etninių armėnų separatistų, per vieną dieną trukusį puolimą žuvo mažiausiai 200 žmonių ir dar 400 buvo sužeisti.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Jeyhunas Bayramovas (Džeichunas Bairamovas) apkaltino Armėniją dezinformacijos skleidimu.

„Armėnijos bandymas pasinaudoti JT Saugumo Taryba savo kampanijoje siekiant suklaidinti tarptautinę bendruomenę yra apgailėtinas“, – teigė jis.

Apkaltinęs JT Saugumo Tarybą šališkumu, jis nurodė, kad Jerevanas jau seniai kursto separatizmą Kalnų Karabache, taip pat teikia karinę paramą separatistams.

Vakarų valstybės paragino Azerbaidžaną apsaugoti Kalnų Karabacho gyventojus.

„Jei Azerbaidžanas tikrai nori taikaus sprendimo derybomis, jis turi nedelsdamas pateikti apčiuopiamas garantijas“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona).

Ji paragino Baku dalyvauti geranoriškose diskusijose dėl gyventojų apsaugos ir susilaikyti nuo bet kokio jėgos panaudojimo.

Ji taip pat paragino visiškai atidaryti Lačino koridorių, jungiantį Armėniją su Kalnų Karabachu, kuriuo karinės operacijos išvakarėse, po kelis mėnesius trukusio delsimo, buvo leista pristatyti pagalbą.

„Jie turi pagaliau pripažinti tarptautinės humanitarinės pagalbos buvimą. Tai būtina artėjant žiemai“, – nurodė C. Colonna.

„Be šių garantijų nebus įmanoma rasti sprendimo“, – pridūrė ministrė.

Prancūzija, kurioje gyvena didelė armėnų diaspora, ir JAV, kuri vadovavo diplomatinėms pastangoms, pasmerkė Azerbaidžano karinę operaciją.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) taip pat sukritikavo Azerbaidžaną ir pareiškė, kad Baku nutarė karine jėga pakeisti padėtį Kalnų Karabache. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

tai

tai portretas
gal nepud rinkit zmonems smegenu kokios dar vakru? jei vengrai tai gal bet tik ne isverstaskuriai monarhai nuo kuriu pabego ju pac iu anukai suprate kokia paprociu diktatura ju laukia ir tai nuopelnas ju mamos Dianos kuri pasibaisejo situ parazitu kuris siandien kunkuliuoja neapikanta zmonems ir pacio setono dabojamas pppz=0
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių