Popiežius Pranciškus galėjo išbandyti savo diplomatinius sugebėjimus pirmadienį pietaudamas su Argentinos prezidente Cristina Fernandez Kirchner, kurios vyriausybę jis anksčiau kaltino demagogiškumu, o ji tuometinio arkivyskupo požiūrį į leidimą gėjams įsivaikinti vaikus vadino viduramžišku ir inkviziciniu. Bet tai buvo anksčiau.

Pirmadienį C.Fernandez Kirchner padovanojo naujai išrinktam popiežiui iš moliūgo indą matei, kad Pranciškus neužmirštų savo pomėgio gerti tradicišką argentinietišką arbatą, o pontifikas viešnią apdovanojo bučiniu.

„Popiežius manęs dar niekada nebučiavo“, - vėliau sakė C.Fernandez Kirchner.

Argentinos prezidentė buvusį Buenos Airių arkivyskupą aplankė jo laikinuosiuose namuose - Vatikano sodų pakraštyje esančiame viešbutyje, o vėliau jie kartu papietavo. Rytoj ji ir kitų pasaulio šalių lyderiai Šv.Petro aikštėje dalyvaus popiežiaus Pranciškaus inauguracijos apeigose, dėl kurių į Romą turėtų atvyki 1 mln. žmonių.

Vatikanas pranešė neketinantis skelbti pranešimo apie popiežiaus susitikimą su C.Fernandez Kirchner, kurį pavadino privačiu ir neformaliu.

C.Fernandez Kirchner ir jos velionis vyras Nestoras Kirchneris, nepaisydami bažnyčios mokymo, Argentinoje įvedė virtinę populiarių priemonių, tarp jų ir privalomą lytinį švietimą mokyklose, nemokamą kontraceptinių priemonių dalinimą valstybinėse ligoninėse ir teisę transvestitams pagal poreikį keisti savo asmens dokumentus. 2010 metais Argentina tapo pirmąją Lotynų Amerikos šalimi, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas.

Tačiau popiežiaus oficialusis biografas Sergio Rubinas (Serchijus Rubinas) sako, kad buvęs kardinolas Jorge Mario Bergoglio buvo pakankamai išmintingas politikas, kad suprastų, jog bažnyčia nepajėgs laimėti tiesioginės kovos su gėjų santuokomis, todėl jis paragino savo vyskupus verčiau pritarti gėjų civilinėms sąjungoms. Ir tik tuomet, kai jo pasiūlymas buvo atmestas Vyskupų konferencijoje, jis pradėjo, tai, ką gėjų aktyvistai pavadino „Dievo karu“ su šiuo įstatymu, tačiau tuomet Bažnyčia pralaimėjo.

C.Fernandez gana atsainiai pasveikino popiežiumi išrinktą Pranciškų, pavadindama pirmojo Lotynų Amerikos popiežiaus išrinkimą „istoriniu“ įvykiu ir išreikšdama viltį, kad naujasis popiežius įkvėps pasaulio lyderius daugiau dėmesio skirti skurstantiems ir nesutarimus spręsti dialogo pagalba, nes tai jį įpareigoja jo pasirinktas Šv.Pranciškaus Asyžiečio vardas.

Prezidentė liko neįprastai santūri paskelbdama apie naujojo popiežiaus išrinkimą savo paskyroje socialinio tinklo „Twitter“ tinklaraštyje, kuriame paprastai būna labai aktyvi: „Jūsų Šventenybei Pranciškui I“ su nuoroda į sveikinimo laišką, kuris net nebuvo pasirašytas.

Tai, kad J.M.Bergoglio ir Kirchnerių vėsūs santykiai galutinai atšalo, visiems paaiškėjo prieš keletą metų, kai Kirchneriai liovėsi dalyvauti jo kasmetiniame kreipimesi „Te Deum“, kai Bažnyčios lyderiai tradiciškai gegužės 25 dieną išsako politiniams lyderiams, kas, jų nuomone, yra negerai visuomenėje.

Praėjusiais metais savo kalboje J.M.Bergoglio sakė, kad Argentinai žalą daro demagogija, totalitarizmas, korupcija ir valdžios siekis užsitikrinti besąlygišką valdžią - ir toks pareiškimas prezidentiniais dekretais valdomoje šalyje tada buvo stiprus.

Pranciškaus susitikimas su Argentinos vadove yra ne vienintelis diplomatinis išbandymas, kurį naujai išrinktam popiežiui teks išlaikyti šią savaitę. Į Romą atvyksta daugiau nei 132 vyriausybių delegacijos, kurių nariai dalyvaus 266-ojo Katalikų Bažnyčios popiežiaus Pranciškaus inauguracijos mišiose.

Italijos žiniasklaida nurodo, kad Romos pareigūnai numato, jog mišiose dalyvaus 1 mln žmonių, - tokio skaičiaus maldininkų nebuvo nuo popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijos 2011 metais, kai Šv. Petro aikštėje ir aplinkinėse gatvelėse susirinko 1,5 mln. žmonių.

Vienas reikšmingiausių svečių yra pasaulio krikščionių ortodoksų dvasinis lyderis Baltramiejus I. Jis yra pirmasis ekumeninis patriarchas, dalyvausiantis popiežiaus intronizacijoje per beveik 1 tūkst. metų - nuo Didžiosios abiejų Bažnyčių schizmos 1054-aisiais.

Iš viso mišiose dalyvaus 33 krikščionių delegacijos, taip pat žydų, musulmonų, budistų, sikhų ir džainistų bendruomenių atstovai. Jie stebės kiek supaprastintas mišių apeigas lyginant su 2005  metais vykusia popiežiaus Benedikto XVI inauguracija, paklusti popiežiui prisieksiančių kardinolų skaičius taip pat bus mažesnis.