- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kontroversiška ir smarkiai vėluojanti povandeninių užtvarų sistema, turinti apsaugoti Veneciją nuo liūdnai pagarsėjusių potvynių, šeštadienį buvo pirmąkart aktyvuota, sinoptikams prognozuojant, kad vandens lygis gali pakilti 130 centimetrų.
Tarnybos parengė šią sistemą veikti realiomis sąlygomis po pernai lapkritį Veneciją užliejusių didžiausių per pastaruosius 53 metus potvynių. Užbaigti šį projektą skatino vis dažniau besikartojantys potvyniai, siejami su pasaulio klimato šiltėjimu.
Visos 78 šios sistemos dambos jau įrengtos, bet dalis susijusios infrastruktūros dar neužbaigta. Sistema turėtų būti aktyvuojama kaskart, kai prognozuojamas mažiausiai 110 cm vandens lygio pakilimas. Vis dėlto, kol statybos darbai tebevyksta, šio projekto specialioji komisija nustatė, kad užtvaros turi būti įjungiamos gresiant 130 cm potvyniui.
Prognozuojama, kad tokį lygį potvynis pasieks apie vidurdienį. Jeigu nebūtų užtvarų, vanduo tokiu atveju užlietų apie pusę miesto.
Naujoji Venecijos apsaugos nuo potvynių sistema realiomis sąlygomis išbandoma pirmąsyk.
Uostų valdyba iki 16 val. 30 min. vietos (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku uždraudė laivų eismą trimis kanalais, kuriuose yra įrengtos dambos.
Judamųjų povandeninių užtvarų sistemos „Moses“ statybas persekiojo kaltinimai korupcija, projektas kainavo daugiau nei planuota, o darbai smarkiai vėlavo. Iš pradžių tikėtasi, kad sistema kainuos 1,8 mlrd. eurų ir bus užbaigta 2011 metais, bet iki šiol jai jau išleista 5,5 mlrd. eurų, o projekto įgyvendinimas nuo plano atsilieka daugiau kaip dešimtmetį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkijos vyriausybė ir prezidentas nesutaria dėl ambasadorių skyrimo
Proeuropietiška Lenkijos vyriausybė penktadienį vėl susikirto su konservatyviuoju prezidentu Andrzejumi Duda, ragindama valstybės vadovą neblokuoti kelių dešimčių ambasadorių paskyrimo. ...
-
Suomijos policija įtaria rusą karo nusikaltimais Ukrainoje
Suomijos pareigūnai penktadienį pranešė, kad policija įtaria vieną Rusijos pilietį 2014 metais Ukrainoje įvykdžius karo nusikaltimų. ...
-
Pchenjanas apkaltino Seulą į šalį siuntus dronus su propagandiniais lankstinukais
Šiaurės Korėja penktadienį apkaltino Seulą siuntus į jos sostinę dronus su propagandiniais lankstinukais ir pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų, jei tokie veiksmai pasikartos. ...
-
Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos lyderiai smerkia atakas prieš JT taikdarius Libane
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) penktadienį pasmerkė atakas prieš Jungtinių Tautų taikdari...
-
G. Thunberg – naujos demonstracijos Milane centre2
Švedų aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) penktadienį Milane dalyvavo propalestinietiškame ir klimato kaitos mitinge. ...
-
R. T. Erdoganas paskelbė apie bendradarbiavimą su Serbija gynybos srityje
Turkija ir Serbija penktadienį paskelbė apie glaudesnį karinį bendradarbiavimą per Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vizitą Belgrade. ...
-
Rusijos teismas nurodė suimti CNN žurnalistą už reportažus iš Kursko srities
Rusijos teismas penktadienį nurodė už akių suimti CNN žurnalistą Nicką Patoną Walshą, kuris rengė reportažus iš Ukrainos kontroliuojamos teritorijos Rusijos Kursko srityje. ...
-
Vokietijoje parlamentarė pirmą kartą nuo tribūnos kreipėsi gestų kalba1
Vokietijoje į istoriją ketvirtadienį įėjo viena šalies politikė, kuri pirmą kartą į parlamentą kreipėsi gestų kalba, o jai talkino vertėja. ...
-
Rusijos prekių eksportas į Europą šiemet sumenko 27 procentais5
Rusijos prekių eksportas į Europą sausį-rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunyko 27,2 proc., o importas iš Europos – 10,3 proc., skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi Federaline muitine. ...
-
Neįprasta tendencija: Rygoje mažėja benamių2
Per pastaruosius trejus metus benamių Rygoje sumažėjo 18 proc., pranešė Rygos miesto taryba. Šiuo metu požymių, kad benamių galėtų daugėti, nėra. ...