Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas (Hugas Čavesas) antradienį neatlaikė kovos su vėžiu, o jo mirtis nutildė pagrindinį Lotynų Amerikos kairiųjų balsą ir nukreipė šią naftos turtingą šalį į pirmalaikius rinkimus.

Viceprezidentas Nicolasas Maduro (Nikolasas Maduras), sunkiai tramdydamas ašaras, paskelbė apie H.Chavezo mirtį, sakydamas, kad vyriausybė pasiuntė į gatves ginkluotąsias pajėgas ir policiją, siekdama „palaikyti ir saugoti mūsų žmonės bei užtikrinti taiką“.

Venesuela, kuri tebėra susiskaldžiusi po pernai spalį vykusių įtemptų rinkimų, paskelbė savaitę truksiantį nacionalinį gedulą, o vienas įtakingas ministras sakė, kad nauji rinkimai bus surengti per 30 dienų, kurias neabejotinai lydės didelės aistros.

Užsienio reikalų ministras Eliasas Jaua (Eliasas Chaua) nurodė, kad 58 metų H.Chavezo asmeniškai pasirinktas įpėdinis N.Maduro perims valstybės vadovo pareigas iki rinkimų, sakydamas: „Tai mandatas, kurį mums suteikė vadas prezidentas Hugo Chavezas.“

Šimtai H.Chavezo šalininkų susirinko prie karinės ligoninės, kur mirė prezidentas, verkdami ir skanduodami „Mes visi esame Chavezas!“ ir „Chavezas gyvas!“ Ligoninės vartus saugojo kariai.

„Jis buvo žmogus, kuris mus mokė mylėti savo tėvynę, - 40-metis savivaldybės darbuotojas Francisas Izquierdo (Fransisas Iskjerdas). - Vadas pasitraukė fiziškai, tačiau jis tebėra mūsų širdyse, tad privalome toliau kurti tėvynę.“

Tarptautinė reakcija buvo prieštaringa: daugelis Lotynų Amerikos ir kitų šalių lyderių gyrė H.Chavezo kovą už neturtinguosius, tačiau kiti reiškė viltis, kad mirus šiam įsimintinam veikėjui Venesuela galės žengti į atviresnę politinę santvarką.

Komunistinė Kuba, kuri yra Venesuelos artimiausia sąjungininkė, irgi paskelbė gedulą, mirus lyderiui, kuris padėjo stiprinti šios salos ekonomiką pigiais degalais ir finansinėmis injekcijomis. Havana vadino H.Chavezą Kubos revoliucijos lyderio Fidelio Castro (Fidelio Kastro) „tikruoju sūnumi“.

Tačiau JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), dažnai tapdavęs H.Chavezo antiamerikietiškos kritikos taikiniu, kalbėjo atsargiai, žadėdamas, kad Jungtinės Valstijos palaikys „Venesuelos žmones“ ir sakydamas, kad H.Chavezo mirtis atveria „sudėtingą laikotarpį“.

„Venesuelai pradedant naują savo istorijos skyrių, Jungtinės Valstijos lieka ištikimos politikai, palaikančiai demokratijos principus, įstatymo viršenybę ir pagarbą žmogaus teisėms“, - sakoma trumpame B.Obamos pranešime.

Prieš pat paskelbiant apie H.Chavezo mirtį, N.Maduro išsiuntė iš šalies du JAV karinius atašė ir apkaltino Venesuelos priešus kažkokiu būdu sukėlus ugningo būdo kairiųjų pažiūrų lyderiui vėžį, kuris galiausiai nusinešė jo gyvybę.

Lotynų Amerikos lyderiai reiškė pagarbą H.Chavezui - ne vien jo sąjungininkai, bet ir kiti veikėjai, tokie kaip Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff (Dilma Rusef), kuri jį gyrė kaip „didį lotynų amerikietį“ ir „Brazilijos žmonių draugą“.

Prezidento palaikai trečiadienį bus perkelti į vieną karo akademiją, kur bus pašarvoti iki penktadienį vyksiančios memorialinės ceremonijos su užsienio lyderiais.

Kariai nuleido Venesuelos vėliavą iki pusės stiebo karinėje ligoninėje, kur 14 metų veikusios H.Chavezo administracijos aukšti pareigūnai susirinko priešais valstybinės televizijos kameras, kai N. Maduro paskelbė liūdnąją naujieną.

„Tegyvuoja Chavezas!“ - pareigūnai sušuko viceprezidentui baigus savo pranešimą.

Gynybos ministras Diego Molero (Diegas Moleras), apsuptas aukšto rango kariškių, pareiškė, kad ginkluotosios pajėgos gins konstituciją ir gerbs H.Chavezo pageidavimus.

Po dviejų mėnesių Kuboje, kur gruodį jam buvo atlikta ketvirta nuo 2011-ųjų birželio vėžio operacija, vasario 18 dieną H.Chavezas atsigulė į ligoninę chemoterapijos kursui.

Anksčiau visur dalyvaudavęs ir rodydavęsis Lotynų Amerikos kairiųjų „antiimperializmo“ simbolis H.Chavezas po gruodžio 10-osios, kai buvo nuskraidintas į Kubą, dingo iš viešumos. Precedento neturintis jo nesirodymas kėlė įvairiausius gandus.

Vyriausybė kelias savaites siuntė prieštaringus signalus dėl prezidento sveikatos - tai perspėdavo, kad jis grumiasi dėl savo gyvybės, tai tvirtindavo, - dar praėjusį savaitgalį - kad jis tebevadovauja ir duoda nurodymus.

Tuo tarpu opozicija ne kartą kaltino vyriausybę meluojant apie prezidento būklę.

Nauji prezidento rinkimai gali suteikti dar vieną progą opozicijos lyderiui Henrique Caprilesui (Henrikei Kaprilesui), kuris spalio mėnesį pralaimėjo H.Chavezui.

„Dabar ne laikas nesutarimams. Dabar laikas vienybei, laikas taikai“, - sakė jis ir tvirtino, kad jiedu su H.Chavezu buvo „varžovai, bet niekada nebuvo priešai“.

H.Chavezo gedės daugelis kažkada apleistų Venesuelos neturtingųjų, kurie revoliucionieriumi pasiskelbusį prezidentą garbino už tai, kad jis iš šalies naftos finansavo būstus, sveikatos apsaugą, maisto ir švietimo programas.

Panašių pažiūrų Lotynų Amerikos lyderiai, tokie kaip Kubos Raulis Castro (Raulis Kastras), Ekvadoro Rafaelis Correa (Rafaelis Korėja) ir Bolivijos Evo Moralesas (Evas Moralesas), neteko artimo draugo, kuris savo diplomatine įtaka ir pigia nafta rėmė jų valdymą.

Pasaulinės naftos kainos dėl netikrumo po H.Chavezo mirties šoktelėjo.

H.Chavezas mirė penki mėnesiai po to, kai buvo perrinktas naujai kadencijai - nepaisant visuomenės nepasitenkinimo didėjančiu žmogžudysčių skaičiumi, nuolat trūkinėjančiu elektros tiekimu ir didele infliacija.

Opozicija kaltino H.Chavezą netinkamai naudojus valstybės lėšas savo kampanijai, dominavus eteryje ir bauginimais vertus valstybinio sektoriaus darbuotojus dalyvauti mitinguose.

Sausio 10 dieną jis negalėjo dalyvauti savo prisaikdinimo naujai šešerių metų kadencijai ceremonijoje, bet Aukščiausiasis Teismas pritarė neterminuotam jos atidėjimui.

H.Chavezas, kuris pirmą kartą buvo išrinktas 1998 metais, stengėsi įtvirtinti savo valdžią ir padaryti savo revoliuciją „negrįžtamą“.

Tačiau jo politika suskaldė Venesuelos visuomenę: konfiskavimais jis atstūmė turtinguosius ir socialine šalpa patraukė savo pusėn vargšus.