Vokietija sekmadienį mini 25-ąsias Berlyno sienos griuvimo metines.

1989 metų lapkričio 9-ąją įvyko Rytų Vokietijos gyventojų kovos su komunistiniu režimu už savo laisvę kulminacija.

Oficialių iškilmių pradžią 10 val. (11 val. Lietuvos laiku) paskelbė trimito garsai, turintys priminti biblinius trimitus, sugriovusius Jerichono sienas.

Po to minėjimas buvo tęsiamas pamaldomis ir ceremonijomis mažiausiai 389-iems žmonėms, kurie buvo nušauti, žuvo sprogus minoms ar kaip nors kitaip, bandydami pabėgti iš Rytų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri augo Rytų Vokietijoje pastoriaus šeimoje, prisidėjo prie kitų garbingų asmenų prie memorialo Bernauerio gatvėje, kur 1961 metais buvo stebimi širdį veriantys vaizdai, kai per vieną naktį įrengta siena atskyrė šeimų narius ir kaimynus, o žmonės šokinėjo pro langus.

„Prireikė daug laiko ir daugelio žmonių kančių, kol tapo įmanoma, kad siena griūtų, ne tik Vokietijoje, bet, taip pat, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje ir daugelyje kitų šalių“, – per renginį žurnalistams sakė A.Merkel, po to, kai padėjo rožę prie vieno iš kelių likusių sienos fragmentų, paminėdama tuos, kurie žuvo bandydami pabėgti į Vakarus.

„Tai dalykas, kurį turėtume prisiminti tokią dieną kaip ši“, – pridūrė kanclerė.

Šeštadienį kanclerė sakė, jog Berlyno sienos griuvimas pademonstravo, kad „žmonių laisvės troškimo negalima slopinti amžinai“.

Vėliau daugiau kaip milijonas žmonių turėtų susirinkti į „piliečių šventę“ prie Brandenburgo vartų, Vokietijos vienybės simbolio, kur pasirodys roko žvaigždės ir antikomunistiniai disidentai, įvyks fejerverkas.

Tą vietą, kurioje kaip bjaurus randas Berlyną skyrė siena, žymi ambicinga instaliacija – beveik 7 tūkst. švytinčių baltų balionų, nusidriekusių 15 kilometrų ilgio ruožu, kur anksčiau stovėjo dalis 155 kilometrų ilgio Berlyno sienos.

Švytintys balionai, kurie iš viršaus atrodys kaip perlų karoliukų virtinė, sekmadienio vakarą bus paleisti kilti į dangų, skambant jaudinamai Beethoveno (Bethoveno) „Odės džiaugsmui“ – Europos Sąjungos (ES) himno – melodijai. Balionų pakilimas simbolizuos sienos griuvimą.

Vėliau britų dainininkas ir dainų kūrėjas Peteris Gabrielis (Piteris Geibrielis) atliks neoficialų Berlyno sienos griūties himną „Heroes“, kurį atlikėjas Davidas Bowie (Deividas Bouvis) įrašė gyvendamas tuomečiame Vakarų Berlyne.

Ne taip kaip per 20-ąsias metines, kai Berlyne buvo susirinkę daug valstybių ir vyriausybių vadovų, šį kartą tai visų pirma yra žmonių šventė mieste, kuris virto kultūros ir dideliu turistų traukos centru Europoje. Šiemet prie iškilmių organizavimo labiau prisidėjo paprasti aktyvistai, o miestas pabrėžė tarptautinės menų sostinės įvaizdį.

Vienas lankytojas, sekmadienį Saulei tekant vaikštinėjęs prie šviesų instaliacijos, kuri buvo pavadinta „Šviesų siena“, buvo 41 metų kanadiečių menininkas Benjaminas Nemerofsky (Benjaminas Nemerofskis), kuris mieste gyvena nuo 2001-ųjų.

„Sienos griuvimas pakeitė daug dalykų Europoje, Vokietijoje ir Berlyne“, – sakė jis.

„Tai miestas, kur kiekviename kampe gali pamatyti 20-ojo amžiaus istoriją. Tai nuostabu“, – sakė B.Nemerofsky, kuris pavadino save Berlyno „užburtu“.

Rytų Vokietijos valdžia pradėjo statyti Berlyno sieną, kurią vadino „antifašistinės apsaugos įtvirtinimais“, 1961 metų rugpjūtį, kad sustabdytų masinį gyventojų bėgimą į Vakarus.

1989 metų lapkričio 9-ąją Rytų Vokietijos pasieniečiai, nebegalėdami sutramdyti didžiulės žmonių minios, atidarė vartus į Vakarų Berlyną, leisdami nevaržomai kirsti neapkenčiamą užtvarą pirmąkart po to, kai ji buvo pastatyta.

Mažiausiai 389 žmonės žuvo mėgindami pabėgti iš komunistinės Rytų Vokietijos, rodo oficiali statistika, nors aukoms atstovaujančios organizacijos teigia, kad tas skaičius yra daug didesnis.