- Raimondas Čiuplys, Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pirmadienį pažadėjo ryžtingai remti Ukrainą ir kitas kandidates į Europos Sąjungą, tačiau pabrėžė, kad norint išplėsti bloką iki „30 ar 36 narių“, reikės įgyvendinti reformas.
Savo viziją per vizitą Čekijoje išdėstęs O. Scholzas pabrėžė, kad Rusijos invazija į Ukrainą reikalauja „europietiško atsako į šį lūžio momentą“.
Savo kalboje jis paragino bloką mažinti „vienpusę priklausomybę“ ekonomikos, energetikos ar gynybos srityse, taip pat kurti „geopolitinę, suverenią ir išplėstą ES“.
Kancleris sakė esąs įsipareigojęs siekti, kad šešios Vakarų Balkanų šalys, Moldova, Sakartvelas ir Ukraina įstotų į ES.
„Jų įstojimas į ES atitinka mūsų interesus“, – kalbėjo O. Scholzas.
Jų įstojimas į ES atitinka mūsų interesus.
Tačiau plečiantis blokui, reikės panaikinti kiekvienos narės šiuo metu turimą veto teisę ir pereiti prie „daugumos balsavimo“ sistemos, kad nebūtų stabdomas ES sprendimų priėmimas, sakė O. Scholzas.
Rusijos invazija į Ukrainą jau tapo išbandymu ES vienbalsiškumo principui tokiu metu, kai būtini skubūs veiksmai.
„Ieškokime kompromisų drauge. Manau, daugumos balsų principą pirmiausia galėtume pradėti taikyti tose srityse, kuriose ypač svarbu, kad kalbėtume vienu balsu, pavyzdžiui, dėl sankcijų politikos ar žmogaus teisių klausimų“, – sakė Vokietijos kancleris.
O. Scholzas pridūrė, kad valstybės narės turi ne tik dvi galimybes – balsuoti „už“ arba „prieš“, bet ir gali „konstruktyviai susilaikyti“.
Koordinuotas augimas
Birželį blokas suteikė Ukrainai ir Moldovai kandidačių įstoti į ES statusą, o į Bendriją siekiančios įstoti šešios Vakarų Balkanų valstybės – Albanija, Bosnija, Kosovas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija – yra skirtinguose šio proceso etapuose.
Tačiau kelias į narystę tikriausiais bus ilgas, o kol kas, kaip sakė O. Scholzas, kandidatės turėtų dalyvauti naujame politiniame forume, kurį pasiūlė steigti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), siekiant „aptarti svarbiausius klausimus, turinčius įtakos visam mūsų žemynui“.
Vis tik šis formatas nepakeistų stojimo į ES proceso, pabrėžė vokiečių lyderis ir nurodė, kad pretendentėms duotus pažadus „turi sekti darbai“.
O. Scholzas taip pat plačiai atvėrė Europos bevizės Šengeno zonos duris Kroatijai, Rumunijai ir Bulgarijai, žadėdamas „stengtis, kad jos taptų visavertėmis narėmis“. Šiam žingsniui iš karto pritarė rumunų prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas).
Kalbėdamas Prahos Karolio universitete, kancleris taip pat pabrėžė, kad karas Ukrainoje atskleidė „nekoordinuotą Europos ginkluotųjų pajėgų ir gynybos biudžetų mažėjimą“, kurį turi pakeisti „koordinuotas augimas“.
Anot O. Scholzo, tai reiškia glaudesnį Europos įmonių bendradarbiavimą vykdant ginkluotės projektus, bendrą gamybą ir viešuosius pirkimus.
Vokietija, pasak kanclerio, „labai reikšmingai“ sustiprins savo priešlėktuvinės gynybos sistemą, kad ji galėtų tapti skydu kaimyninėms šalims nuo Baltijos regiono iki Skandinavijos.
O. Scholzas nepateikė jokių detalių apie šią sistemą, tačiau kovo mėnesį jis pranešė apie Vokietijos planus įsigyti Izraelio priešraketinės gynybos sistemą, kuri galėtų apsaugoti ir kaimynines ES valstybes.
Nors tai bus ilgalaikis projektas, Berlynas jau derina veiksmus su Nyderlandais dėl „darbų pasidalijimo“ apginkluojant Ukrainą, sakė kancleris, ragindamas kitas sąjungininkes prisijungti prie koordinavimo.
„Manau, Vokietija galėtų prisiimti ypatingą atsakomybę už Ukrainos artilerijos ir priešlėktuvinės gynybos pajėgumų stiprinimą“, – sakė jis, žadėdamas remti Kyjivą „tiek, kiek reikės“.
Pagrindinės vertybės
Be gynybos, O. Scholzas taip pat paragino atsisakyti „vienpusės“ priklausomybės importuojant ne tik energiją, bet ir kitus gyvybiškai svarbius išteklius – pavyzdžiui, litį ar kobaltą, kurių paklausa sparčiai auga aukštųjų technologijų pramonėje.
Pasak jo, nors Europos Sąjunga neturėtų stengtis palikti kitų šalių už borto, jai reikėtų siekti geresnio vidaus koordinavimo – nesvarbu, ar tai būtų energijos tiekimas, ar tiesiog transporto priemonių įkrovimo punktai.
Be to, Bendrija turėtų tvirtai ginti savo pamatinius principus – žmogaus teises ir įstatymo viršenybę, pridūrė kancleris.
Kalbėdamas apie virtinę tebesitęsiančių Briuselio teisinių ginčų su Lenkija ir Vengrija, O. Scholzas pareiškė, kad ir šiose šalyse dauguma žmonių „nori, kad ES aktyviau gintų laisvę ir demokratiją“.
O. Scholzo nuomone, Europos Komisijai galėtų būti suteiktas „naujas būdas pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras“, kuomet pavojus iškyla pagrindinėms vertybėms – laisvei, demokratijai ar žmogaus teisėms.
„Ypač šiuo metu, kai autokratija meta iššūkį mūsų demokratijoms, tai yra kaip niekada svarbu“, – pabrėžė kancleris.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Lavrovas toliau lieja tulžį ant Vakarų: Europa rengiasi savižudiškam nuotykiui
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vienareikšmiškai atmetė galimybę atnaujinti tarptautinius santykius. ...
-
Austrijoje prasidėjo balsavimas visuotiniuose rinkimuose
Austrijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas visuotiniuose rinkimuose ir manoma, kad juose kraštutiniai dešinieji galėtų pasiekti istorinę pergalę, nedidele persvara įveikę konservatorius. ...
-
Izraelio kariuomenės vadas užsiminė apie invazijos į Libaną galimybę2
Po „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallaho nužudymo per tikslinį oro smūgį Izraelio kariuomenės vadas Herzis Halevis užsiminė apie invazijos į kaimyninį Libaną galimybę. Jis baigė padėties vertinimą ir patvirtino ginkluotųjų pajėg...
-
Paminėtos 30-osios kelto „Estonia“ katastrofos metinės
Šeštadienį Švedijoje ir Estijoje paminėtos 30-osios kelto „Estonia“ katastrofos metinės. ...
-
J. Bidenas „Hezbollah“ lyderio nužudymą pavadino teisingumu14
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallah (Hasano Nasralos) nužudymą šeštadienį pavadino teisingumu daugybei jo aukų, įskaitant tūkstančius amerikiečių, izraeliečių ir Libano civili...
-
ES oro bendrovėms rekomenduoja vengti Libano ir Izraelio oro erdvės2
Oro bendrovės ateinantį mėnesį turėtų vengti Libano ir Izraelio oro erdvės, padidėjus oro ir raketų smūgių tarp Izraelio ir „Hezbollah“ intensyvumui, šeštadienį pareiškė Europos Sąjunga (ES). ...
-
Izraelio kariuomenė: pašalinus H. Nasrallah, pasaulis tapo saugesnis13
Izraelio kariuomenė šeštadienį pareiškė, kad dėl „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallah (Hasano Nasralos) nužudymo pasaulis tapo saugesnis, tačiau pridūrė, kad vis dar bus taikomasi į likusius aukšto rango grupuo...
-
Vidurio Europoje prieglobstį radę ukrainiečiai žada čia pasilikti: situacija Lietuvoje – kitokia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (SOCMIN), 41 proc. karo pabėgėlių iš Ukrainos savo gyvenimą Lietuvoje mato iki karo pabaigos, 39 proc. sako kad čia pabus dar kelerius metus, bet planuoja grįžimą namo. Vidurio Europos situac...
-
Švedija leis anoniminiams liudytojams duoti parodymus bylose, susijusiose su gaujų smurtu2
Švedijos vyriausybė penktadienį pranešė, kad imasi prieštaringai vertinamo įstatymo projekto, leidžiančio tyrimuose ir teismuose pasitelkti anoniminius liudytojus, motyvuodama būtinybe nutraukti tylos kultūrą, siejamą su gaujų s...
-
Kinija ir Brazilija ragina nenaudoti branduolinių ginklų ar negrasinti jais Ukrainai
Kinija ir Brazilija penktadienį paragino nenaudoti branduolinių ginklų ar negrasinti jais Ukrainai, taip kritikuodamos Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus. ...