- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos žaliųjų – vienos iš trijų partijų kanclerio Olafo Scholzo koalicinėje vyriausybėje – lyderiai trečiadienį paskelbė, kad po kelerių pralaimėtų rinkimų atsistatydins.
Birželį įvykę Europos Parlamento rinkimai parodė, kad parama Žaliųjų partijai smarkiai sumažėjo.
Šį mėnesį partija prastai pasirodė per rinkimus trijose rytinėse Vokietijos žemėse. Rinkėjai žaliuosius pašalino iš parlamentų dviejose žemėse, įskaitant Brandenburgą, kur rinkimai vyko šį sekmadienį.
Vienas iš žaliųjų lyderių Omidas Nouripouras pareiškime reporteriams sakė, kad rezultatai Brandenburge „parodo didžiausią per dešimtmetį mūsų partijos krizę“.
„Būtina ir įmanoma įveikti šią krizę“, – sakė jis ir pridūrė, jog partijos vadovybė nusprendė, kad „reikalinga nauja pradžia“ ir kad „atėjo laikas šios puikios partijos likimą atiduoti į naujas rankas“.
O. Nouripouras ir Ricarda Lang vadovavimą partijai perėmė 2022-ųjų pradžioje, jų pirmtakams Robertui Habeckui ir Annalenai Baerbock pradėjus dirbti O. Scholzo vyriausybėje – atitinkamai vicekanclerio ir užsienio reikalų ministro postuose.
Nuo to laiko Žaliųjų partijos – kaip ir kitų koalicijos partnerių – populiarumas mažėjo. Visos šalies mastu dabar pirmauja opozicinis konservatorių blokas, bet tvirtas pozicijas turi ir kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Visuotiniai rinkimai Vokietijoje vyks kitais metais.
Nacionalinė vyriausybė – nelabai patogus O. Scholzo centro kairės socialdemokratų, kairiosios pakraipos žaliųjų ir verslui palankių laisvųjų demokratų derinys – supykdė vokiečius ilgais barniais dėl prastai paaiškintų projektų.
Tarp jų yra R. Habecko Ekonomikos ir klimato ministerijos parengtas planas iškastinio kuro deginimu pagrįstas šildymo sistemas pakeisti „žalesnėmis“ alternatyvomis. Žalieji, pasisakantys už tai, kad Vokietija atsisakytų atominės energijos, ir palyginti liberaliai žiūrintys į migraciją, dažnai nesutaria su laisvaisiais demokratais, kurių populiarumas per šio mėnesio žemių rinkimus smuko iki mikroskopinio lygio.
Tuo metu Vokietijos ekonomikai labai sunku bent kiek augti.
Naujus žaliųjų lyderius ketinama išrinkti per jau anksčiau suplanuotą partijos suvažiavimą lapkričio viduryje, sakė O. Nouripouras.
„Reikia naujų veidų, išvesiančių partiją iš krizės, – sakė R. Lang. – Galite numanyti, kad šis sprendimas nėra lengvas, bet mes jį darome iš įsitikinimo.“
Nei O. Nouripouras, nei R. Lang nepriklauso O. Scholzo ministrų kabinetui ir jų sprendimas nepaveikia penkių vyriausybėje dirbančių žaliųjų.
Per Europos Parlamento rinkimus žalieji gavo tik 11,9 proc. balsų, nors prieš penkerius metus už juos balsavo 20,5 proc. rinkėjų. Žaliaisiais nusivylė daugiausia jaunimas. Per praėjusius Vokietijos nacionalinius rinkimus 2021 metais, kai A. Baerbock vadovaujama partija pirmą kartą siekė kanclerio posto, ji gavo 14,8 proc. balsų.
Liepą A. Baerbock sakė, kad per kitus rinkimus, numatomus 2025 metų rugsėjį, nebesieks aukščiausio posto. Partija dar nenusprendė, ar vėl kels savo kandidatą į kanclerius, tačiau daug kas mano, kad R. Habeckas norėtų būti kandidatas.
Vokiečių naujienų agentūrai DPA R. Habeckas sakė, kad lyderių atsistatydinimas labai pasitarnaus partijai ir kad „jie sudaro sąlygas stipriai naujai pradžiai“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO palieka galioti B raupams suteiktą aukščiausio pavojaus lygį
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė priėmusi sprendimą nekeisti B raupams suteikto aukščiausio pavojaus lygio, daugėjant naujų susirgimų ir paveiktų šalių. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje4
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
V. Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį vykstantiesiems kovoti Ukrainoje nurašyti skolas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, kuriuo asmenims, nusprendusiems vykti kovoti Ukrainoje, leidžiama nurašyti beveik 100 tūkst. JAV dolerių (96 tūkst. eurų) vertės negrąžintas skolas, pr...
-
V. Zelenskis: yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais. ...
-
D. Tusko partija kandidatu į prezidentus 2025-aisiais pasirinko Varšuvos merą
Didžiausia Lenkijos proeuropietiškos koalicinės vyriausybės partija savo kandidatu kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose šeštadienį pasirinko Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį (Rafalą Tšaskovskį). ...
-
R. T. Erdoganas sveikina drąsų TBT sprendimą išduoti Izraelio pareigūnų arešto orderius6
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį gyrė drąsų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimą išduoti Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) ir jo buvusio gyn...
-
Aljanso atstovė: NATO vadovas Floridoje susitiko su D. Trumpu
NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) Floridoje su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) kalbėjosi apie „pasaulinio saugumo klausimus, su kuriais susiduria aljansas“, šeštadienį pranešė atstov...
-
Pentagono vadovas: Rusijoje sutelkti Šiaurės Korėjos kareiviai „netrukus“ įsitrauks į karą Ukrainoje
Tūkstančiai Rusijoje sutelktų Šiaurės Korėjos kareivių „netrukus“ bus mesti į kovą su Ukraina, šeštadienį sakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas. ...
-
D. Trumpas Iždo sekretoriumi pasirinko rizikos draudimo fondų valdytoją S. Bessentą
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) į Jungtinių Valstijų Iždo sekretoriaus pareigas pasiūlė milijardieriaus Scotto Bessento (Skoto Besento) kandidatūrą. ...
-
Ukraina iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. dolerių
Ukraina, pasak ministro pirmininko Denyso Šmyhalio, iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. JAV dolerių. ...