Buvę Gvantanamo kaliniai netrukus bus paleisti iš Urugvajaus ligoninės

  • Teksto dydis:

Šeši buvę Gvantanamo kaliniai, kurie buvo perkelti į Urugvajų, „artimiausiomis valandomis“ išeis iš ligoninės ir pradės gyvenimą kaip laisvi žmonės šioje Pietų Amerikos šalyje, pirmadienį pranešė šalies gynybos ministras.

Vienoje kariškių ligoninėje dešimčiai vyrų, kurie ankstyvą sekmadienio rytą buvo atskraidinti į Urugvajų pagal susitarimą su šalies vadovybe, Jungtinėms Valstijoms uždarant Gvantanamo kalėjimą, buvo atliki medicininiai tyrimai.

„Tai vienintelė priežastis, dėl kurios jie iki šiol nevaikšto Montevidėjo gatvėmis“, – sakė gynybos ministras Fernandezas Huidobro (Fernandezas Huidobras) vietos radijo stočiai „Carve“.

Buvę kaliniai – keturi sirai, vienas palestinietis ir vienas tunisietis – Gvantanamo kalėjime praleido daugiau nei dešimtmetį. Visi minimi asmenys 2002 metais buvo sulaikyti kaip įtariami su „al Qaeda“ susiję kovotojai, bet jokie kaltinimai jiems taip ir nebuvo pateikti.

Mažiausiai nuo 2010-ųjų juos leidžiama paleisti, bet saugumo sumetimais namo jų išsiųsti negalima, o Jungtinėms Valstijoms sunkiai sekėsi ieškoti šalies, kuri juos priimtų.

Urugvajaus prezidentas Jose Mujica (Chosė Muchika) sutiko priimti šiuos vyrus pademonstruodamas humanitarinį gestą ir sakė, kad jiems bus suteikta pagalba įsikurti šalyje, kurioje gyvena nedidelė musulmonų bendruomenė.

Vienas iš buvusių kalinių apie save papasakojo laiške, kurį pirmadienį išspausdino Urugvajaus vietos laikraštis.

„Mano vardas yra Abdelhadi Omaras Faraja (Abdelhadis Omaras Faradža). Pastaruosius 12 metų aš buvau žinomas kaip Gvantanamo kalinys Nr.329. Esu vienas iš vyrų, kurie neseniai atvyko į Urugvajų iš šio siaubingo kalėjimo kaip pabėgėliai“, – parašė siras laiške, kurį jo advokatas Niujorke nusiuntė Ispanijos laikraščiui „El Pais“.

A.O.Farajas laiške mini, kad būdamas 19 metų išvyko iš namų ieškoti darbo Irane, jog galėtų pabėgti nuo privalomos karinės tarnybos Sirijoje, o paskui persikėlė į Afganistaną.

„Kai 2001 metais Afganistane prasidėjo karas, išsigandau, kad viena iš kovojančių šalių, Šiaurės Aljansas, mane nužudys už tai, kad esu arabas. Pabėgau sausuma į Pakistaną“, – pasakojo jis laiške.

Pasak A.O.Farajo, prie sienos jį suėmė Pakistano kariai ir perdavė JAV kariuomenei, kuri jį laikė nelaisvėje „nežmoniškomis sąlygomis“ Kandahare.

2002 metų birželio mėnesį jis buvo nuskraidintas į Gvantanamą.

2009 metais kariuomenė, FTB ir CŽV davė leidimą jį paleisti į laisvę, rašė vyras, tačiau jo nebuvo galima nusiųsti į Siriją, kurioje jau vyko pilietinis karas.

„Jeigu ne Urugvajus, aš vis dar būčiau toje tamsioje skylėje Kuboje“, – rašė A.O.Farajo, dėkodamas šiai šaliai ir prezidentui Jose Mujica (Chosė Muchikai) už tai, kad sutiko priimti jį kaip pabėgėlį.

„Noriu patikinti jus ir visus urugvajiečius, įskaitant Urugvajaus vyriausybę, kad mes turime tik gerų ketinimų ir norime įnešti teigiamą indėlį į Urugvajų, mokysimės ispanų kalbos ir pertvarkysime savo gyvenimus čia“, – rašoma laiške.

Urugvajaus prezidentas Jose Mujica (Chosė Muchika) sutiko priimti šiuos vyrus pademonstruodamas humanitarinį gestą ir sakė, kad jiems bus suteikta pagalba įsikurti šalyje, kurioje gyvena nedidelė musulmonų bendruomenė.

Šie kaliniai, kurie į Pietų Ameriką buvo nuskraidinti JAV kariškių lėktuvu, yra didžiausia viena grupė nuo 2009 metų, išėjusi iš tarptautinės bendrijos smerkiamo Gvantanamo kalėjimo.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) į valdžią prieš beveik šešerius metus atėjo žadėdamas uždaryti šį kalėjimą dėl jo daromos žalos Amerikos įvaizdžiui pasaulyje. Tačiau jis nesugebėjo to padaryti, iš dalies dėl kliūčių, kurias sudarė JAV Kongresas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių