Rusijos atsakas – galingi radarai prie Baltijos?

  • Teksto dydis:

Atsakydama į intensyvinamus NATO veiksmus Rusija gali įrengti dvi naujas galingas radiolokacijos stotis prie Baltijos ir Juodosios jūrų, antradienį nurodė vienas šaltinis.

Manoma, kad jos galės  kontroliuoti 200 jūrmylių (370 km) spindulio zoną.

„Tikimasi, kad užhorizontinis modifikuotas radaras „Podsolnuch“ („Saulėgrąža“) pradės veikti prie Baltijos jūros 2017 metais“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo neįvardytą informuotą šaltinį.

Pasak jo, toks pats radaras 2017 metais gali būti dislokuotas Kryme.

„Jis matys kiekvieną karinį laivą, plaukiantį Bosforo sąsiauriu“, – sakė agentūros pašnekovas.

„Podsolnuch“ bandymai buvo atlikti 2006 metais. Šiuo metu veikia jau trys tokios radiolokacijos stotys – prie Ochotsko, Japonijos ir Kaspijos jūros.

Tokie radarai leidžia automatiniu režimu aptikti, sekti ir atpažinti iki 300 objektų jūroje ir 100 objektų ore, esančių už horizonto linijos.

„Podsolnuch“ gali nukreipti į tuos taikinius laivų ir priešlėktuvinės gynybos sistemų ginklus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Zenonas Priekuliškis

Zenonas Priekuliškis portretas
VALDŽIA NET NEŽINO KIEK ŽMONIŲ LAUKIA ATEINANČIO RUSO, ARBA RAIŠO VOKIEČIO?

DJ

DJ  portretas
Tai tegul stato tuos savo radarus ir stebi Baltijos jūros erdvę ir gal praneš NATO sąjungininkams apie neaiškius lėktuvus be ne įjungtų atpažintuvų, tačiau reikalui esant radarai yra lengvai sutrikdomi (JAMER) net iš eilinio F-16 trikdintuvo, jau nekalbant apie AVAKS-us ir karinius laivus !. Kadangi Rusijos S-300,400 reketos negali suveikti be radarų šalia, tai jos pasidaro bevertės kuomet jų radarai yra sutrikdomi radarų trikdyktuvų !

Kęstas Br.

Kęstas Br. portretas
Ši valdančioji dauguma Seime yra netinkama: Kodėl? Ši valdančioji dauguma Seime nesusigaudo, kas aplinkui darosi. Gyvename atviroje rinkoje. Kainos susivienodino su Vakarais. Algos - ne. Todėl žmonės emigruoja masiškai. Kvalifikuotos darbo jėgos trūksta. Toliau konkuruoti vien darbo jėgos pigumu neišeina. Tenka, kaip ir visame pasaulyje, konkuruoti darbo jėgos kokybe. Svarbiausia problema - valstybė neparuošia mokytojų, kurie padėtų darbo jėgos kokybės pagrindus. Mokytojų atlyginimai aiškiai per maži, nes į pedagogikos specialybę stojančių abiturientų vidutinis konkursinis balas yra beveik tris kartus mažesnis nei aukščiausias vidutinis balas. Su žemesniais konkursiniais balais negu pedagogai būsimieji studentai priimami tik į kolegijas (nurodyta čia). Suomijoje mokytojo darbas apmokamas normaliai. Todėl Suomijoje į pedagogikos specialybę priimami tik geriausiai mokyklos egzaminus išlaikę abiturientai, Suomijoje tik 10 procentų geriausių studentų atrenkami.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių