Buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris (Džimis Karteris) trečiadienį pranešė, kad neseniai jam atlikta kepenų operacija parodė, kad jis serga vėžiu ir šis jau išplitęs.

39-ajam Amerikos prezidentui, kuriam 90 metų, anksčiau šį mėnesį buvo atlikta operacija „nedideliam dariniui“ pašalinti.

„Ta procedūra parodė, kad sergu vėžiu, kuris jau išplitęs į kitus mano kūno organus“, - sakoma trumpame rašytiniame J.Carterio pareiškime.

„Peržiūrėsiu savo planus, kad man galėtų būti taikomas gydymas“, - priduriama jame.

„Išsamesnis viešas pareiškimas bus paskelbtas paaiškėjus faktams, galbūt kitą savaitę“, - nurodė Nobelio taikos premijos laureatas, kurio dvi seserys, brolis ir tėvas mirė nuo kasos vėžio.

Džordžijoje gyvenantis J.Carteris bus gydomas Emory (Emorio) universiteto ligoninėje Atlantos mieste.

Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) išreiškė savo paramą J.Carteriui ir palinkėjo jam „greitai ir visiškai pasveikti“.

„Jimmy, jūs kaip niekas kitas visada atsitiesiate, ir mes kartu su visa Amerika laikome už jus kumščius“, - rašoma B.Obamos pareiškime.

Demokratų partijos kandidatė į prezidentus Hillary Clinton (Hilari Klinton) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Savo mintimis ir maldomis esu su prezidentu Carteriu ir jo šeima“.

Tuo tarpu viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) kalbėjosi su J.Carteriu telefonu.

„Didis žmogus, visuomet linksmas ir optimistiškas. Meldžiamės už jį“, - sakė J.Bidenas.

Politinio palikimo peržiūra

Gegužę J.Carteriui dėl pašlijusios sveikatos teko nutraukti viešnagę Gajanoje. Jis buvo parskraidintas į Atlantą, kur kitą dieną dalyvavo viešame renginyje.

J.Carteris Baltųjų rūmų šeimininku buvo 1977-1981 metais. Bene žinomiausias įvykis per jo kadenciją prezidento poste buvo 444 dienas trukusi JAV ambasados Irano sostinėje apsiaustis, per kurią karingi studentai laikė įkaitais 52 amerikiečius.

J.Carterio nesugebėjimas pasiekti, kad įkaitai būtų paleisti, taip pat nesėkminga karinė jų vadavimo operacija, aptemdė jo prezidentavimą ir sužlugdė siekį būti perrinktu antrai kadencijai.

Įkaitai buvo išlaisvinti tik prezidentu tapus Ronaldui Reaganui (Ronaldui Reiganui).

Tačiau dabar J.Carterio reputacija yra kur kas stipresnė nei buvo tuomet, kai jis pasitraukė iš Baltųjų rūmų. Ryškiausiu jo kadencijos pasiekimu ir svarbia diplomatine pergale laikomas taikos susitarimas tarp Izraelio ir Egipto.

Plačiai vertinamas ir J.Carterio darbas palikus Baltuosius rūmus. Jis buvo itin veiklus eksprezidentas, dirbo rinkimų stebėtoju ir per Carterio centrą, kurį įkūrė 1982-aisiais, rūpinosi įvairiomis visuomenės sveikatos kampanijomis.

Jis dalyvavo rinkimų stebėjimo misijose Meksikoje, Peru, Nikaragvoje, Venesueloje, Rytų Timore, o 2003-iaisiais vyko į Kubą dalyvauti istoriniame susitikime su ilgamečiu komunistinės salos lyderiu Fideliu Castro (Fideliu Kastru).

2002-aisiais J.Carteriui buvo įteikta Nobelio taikos premija už nenuilstančias pastangas skatinant socialinį ir ekonominį teisingumą.

Kai buvo pranešta apie J.Carterio ligą, eksprezidentas sulaukė daugybės palinkėjimų greičiau ją įveikti.

„Tikimės, kad jis visiškai pasveiks ir tęs savo įkvepiantį darbą“, - sakė IT milžinės „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas (Timas Kukas).

„Visos šalies demokratai laiko už jus kumščius“, - sakė Demokratų nacionalinio komiteto (Democratic National Committee - DNC) pirmininkė Debbie Wasserman Schultz (Debi Vaserman Šulc).

Tebėra gyvi keturi buvę JAV prezidentai: J.Carteris, George'as H.W.Bushas (Džordžas H.V.Bušas), Billas Clintonas (Bilas Klintonas) ir George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas).